Vienračiai – įranga ir patarimai, kaip pasirinkti vienratį dviratį

Daugelis iš jūsų tikriausiai bent kartą matėte dviratį su vienu ratu. Kas yra šis technologijų stebuklas, su kuriuo cirko klounai dažnai atlieka akrobatinius triukus? Vienratis tapo labai populiarus tarp akrobatų, kurie juo užtikrintai važinėjo arenoje, atlikdami įvairius triukus ir keldami žiūrovų susižavėjimą.

Ilgainiui vienratis išėjo už cirko arenos ribų, o dabar monociklai yra viena iš labiausiai jaudinančių pramogų. Kai kurie manė, kad nuokalnėn leistis su dviratėmis transporto priemonėmis yra per lengva, todėl nuotykių ieškotojai sugalvojo dar ekstremalesnį sportą – kalnų monociklininkus. Šios transporto priemonės populiarumas auga ir tikėtina, kad netrukus ji galės konkuruoti su įprastiniais dviračių dviračiais. Ypač todėl, kad jau yra tokių sporto šakų kaip unipolo, krepšinis ir ledo ritulys, kurios žaidžiamos monociklais.

Kilmės istorija

Yra keletas versijų, kaip atsirado vienratis. Pasak labiausiai paplitusių, jis pasirodė beveik XIX a. pabaigoje, o XX a. pradžioje amatininkai galėjo surinkti tokio dviračio modelį su varikliu. Tikriausiai labai senose nuotraukose ir istoriniuose filmuose esate matę labai prabangių dviračių su neįprastai dideliais priekiniais ir neproporcingai mažais galiniais ratais. Ji vadinama labai gražiu pavadinimu „Penny-farthing“. Ši konstrukcija buvo vienračio arba monociklo pradininkė.

Didžioji dalis dviratininko svorio ant penny-farthing buvo ant dviračio priekio, todėl ant aukštesnės žemės dviratininkas buvo labai stipriai mėtomas aukštyn ir turėjo iš visų jėgų išlaikyti pusiausvyrą. Ilgainiui dizaineriams tapo aišku, kad turint tam tikrų įgūdžių ir treniruočių, galinis ratas tampa visiškai nenaudingu elementu. „Rudimentas buvo nuimtas kartu su vairu – taip atsirado pirmasis monociklas.

Pirmųjų modelių ratai buvo labai dideli, todėl dviratininkai turėjo labai stengtis išlaikyti pusiausvyrą. Todėl įgudę kaskadininkai ir cirko klounai važinėjo vienračiais. Laikui bėgant vienračio išvaizda šiek tiek pasikeitė – ratas tapo mažesnis ir atsirado kur kas daugiau gudruolių, kurie sugebėjo pažaboti šį inžinerijos stebuklą.

Monociklų įranga

Kas yra dviratis, turintis tik vieną ratą? Žodis „vienratis“ arba „vienratis“ susideda iš dviejų dalių: priešdėlio „uni“, reiškiančio „vienas“, ir ciklo, reiškiančio ratą. Iš pirmo žvilgsnio vienračio įrenginys atrodo primityvus. Klasikinės formos monociklo įtaisas atrodo taip:

• pats ratas su stipinais (36 arba 48);
• rėmo stulpas;
• balnelis;
• sėdynės vamzdis;
• sėdynės atramos spaustukas;
• pedalus;
• vežimėlį su jungiamaisiais strypais.

Dažniausiai nėra stabdžių ar grandininių žiedelių, todėl yra tik viena pavara – fiksuota pavara. Dabar, kai vienračiai tampa vis populiaresni, jų modeliai pritaikomi paprastam žmogui, neturinčiam nieko bendra su cirku ir ekstremaliu sportu. Šiandieniniuose modeliuose įrengta:

• vairas;
• stabdžiai;
• grandininės pavaros;
• elektrinės pavaros.

Galima pamanyti, kad vairas nereikalingas. Tačiau šiuo atveju šis elementas ne keičia kryptį, o padeda išlaikyti pusiausvyrą ir tolygiai paskirstyti apkrovą. Nors daugelis žmonių mieliau balansuoja rankomis ir liemeniu.

Klasikiniame vienatūryje stabdžiai yra po balneliu. Taip pat yra stabdžių rankenos. Jei vienratis turi vairą, rankenos yra jo paviršiuje.

Kai kuriose vienračio modifikacijose vis dar naudojama grandininė pavara, pavyzdžiui, „žirafose“. Jie yra daug aukštesni nei įprasti vienračiai, o vežimėlis tokiuose modeliuose yra rėmo dalyje virš rato.

Elektriniai vienračiai labai skiriasi nuo panašių modelių. Jie laisvai apsieina be rėmo. Tokie modeliai labiau primena vienatūrius segvėjus.

Sporto rūšys ir jojimo stiliai

Vieno rato dviračiai anksčiau buvo cirko artistų nuosavybė. Šiandien atsiranda vis daugiau tokios neįprastos transporto priemonės gerbėjų. Entuziastai pradėjo pritaikyti klasikinius vienračius triukams atlikti arba važinėti įvairiais paviršiais. Be to, jiems pavyko pasiekti ne tik šaligatvių bortelius ir miesto laiptus, bet ir sulaužyti sporto barą.

Taip atsirado siauros sporto šakos, kuriose naudojami ne visai įprasti dviračiai:

• Bandymai. Idėja – važiuoti per kliūtis nelygiu reljefu išlaikant didelį greitį. Šie dviračiai turi būti kuo tvirtesni ir patikimesni. Šiuose modeliuose būtinai montuojami stabdžiai.
• Laisvasis stilius – tai triukų atlikimas su vienračiu. Šuoliai, posūkiai, kilpos ir posūkiai – visa tai atrodo puikiai ir labai įspūdingai. Atitinkamai dviračio konstrukcija yra patvari ir tvirta, nes jis pasižymi dideliu galingumu.
• „OffRoad“ vienatūris – važiavimas bekele ir stačių šlaitų įveikimas. Šiandien šis sportas plačiai paplitęs, nes monociklų konstrukcijos yra lengvos ir praktiškos, o tai leidžia atverti naujus horizontus.
• Žygiai pėsčiomis. Tai dar viena sporto šaka, kurioje gali būti naudojami vienračiai. Kai kuriuose modeliuose įrengtos bagažinės ir specialūs laikikliai, į kuriuos galima sutalpinti viską, ko reikia.
• Gatvės – tai bene labiausiai paplitusi „cirko“ disciplina, kurios metu šokinėjama ant šaligatvių, įveikiamos kliūtys ir atliekami įvairūs triukai. Ji taip pat apima įprastą važiavimą 1 ratu.

Kas būtų pagalvojęs, bet su šia transporto priemone galite leistis į ilgą kelionę. Kai kuriuose modeliuose įrengti specialūs krepšių laikikliai. Ratų skersmuo svyruoja nuo 29 iki 36 colių.

Be dviračių sporto šakų, monocikliai atsirado ir komandinėse sporto šakose, pavyzdžiui, ledo ritulyje, krepšinyje ir polo. Ledo ritulys ant vienračio laikomas viena pavojingiausių sporto šakų, nes veiksmas vyksta ant ledo. Taisyklės tos pačios, tik vietoj riedučių naudojamas monociklininkas.

Krepšinis ant vienračio yra beveik toks pat kaip ir klasikinė versija. Žaidėjai su kamuoliu juda po aikštelę ir stengiasi kuo dažniau pataikyti į varžovų krepšį. Šiam sportui naudojami dviračiai su 24 colių ratais ir lengvais pedalais. Konkursai dažnai vyksta Europos šalyse.

Polo – tai komandinis žaidimas, kurio metu žaidėjai jodinėja žirgais. „Unipolo“ naudoja dviračius su vienu ratu. Žaidimo plotas yra šiek tiek mažesnis nei klasikiniame žaidime. Skiriasi ir lazdos forma, nes žaidėjai po aikštę keliauja ne žirgais, o vienračiais. 2015 m. Rusijoje pasirodė monociklinis polo.

Mokymosi važiuoti vienračiu etapai

Bene sunkiausia mokantis važiuoti yra išmokti išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau tai yra įgūdis, kuris vėliau lems jūsų sėkmę. Turite išmokti užtikrintai važiuoti ir mažu, ir dideliu greičiu. Sunkiausia žengti pirmąjį žingsnį. Todėl taip svarbu išmokti elementarių įgūdžių (išlaikyti pusiausvyrą, judėti į priekį ir sustoti). Gatvėje iš karto važiuoti monociklu nepavyktų – labai sunku pradėti važiuoti ir nuvažiuoti kelis metrus be jokios pagalbos. Nors jei esate užtikrintai važiuojantis dvirate dviračiu be rankų, gali būti, kad netrukus įveiksite monociklą.

Pagrindinis triukas – atrasti pagrindą. Iš pradžių galite pabandyti važiuoti palei tvorą – tai tinkamiausias variantas. Kur kas blogiau mokytis, jei nerandate tinkamo pagrindo. Taip pat nėra labai patogu minti pedalus šalia tvoros. Idealu važiuoti siauru koridoriumi, kur abiem rankomis galima liesti sieną. Kitas daugiau ar mažiau patogus būdas – važiuoti su dviem ilgomis lazdomis, kurias galima naudoti kaip atramą. Nėra jokių apribojimų, pedalus galima laisvai sukti, tačiau taip neišmoksite pasikliauti vien savo jėgomis.

Išmokti važiuoti vienračiu dviračiu galima keliais etapais:

1. Įlipimas ir pusiausvyros išlaikymas. Tai sunkiausias etapas, kuriam įveikti gali prireikti daug laiko. Jums reikės tinkamos atramos – tai gali būti tvora, spinta, turėklai, siena ar bet koks baldas. Norėdami pradėti, tiesiog atsisėskite ant balno ir, laikydamiesi už atramos, stenkitės išlaikyti pusiausvyrą, sutelkdami dėmesį į klubus. Laikui bėgant pradėkite paleisti ranką, stengdamiesi išbūti balne bent vieną minutę.
2. Judėjimas į priekį. Norėdami tai padaryti, šiek tiek palenkite kūną į priekį ir perkelkite svorio centrą į šią vietą, tada švelniai pradėkite judėti. Norėdami sustabdyti dviratį, smarkiai pasilenkite atgal ir nustokite minti pedalus. Per daug nesilenkite atgal – yra tikimybė, kad dviratis gali „išslysti“ iš po jūsų. Judesiai turi būti sklandūs. Jei ratas išslysta iš po jūsų, stenkitės nuo jo nulipti. Šiame etape stenkitės per daug nemojuoti rankomis – manevruokite liemeniu ir sutelkite dėmesį į priekį. Palaipsniui didinkite atstumą, neviršydami greičio.
3. Apsisukimas. Norėdami pasilenkti ir pakeisti trajektoriją, šiek tiek perkelkite kūno svorį ant vieno klubo – į tą pusę, į kurią ketinate pasukti. Pasukę tolygiai paskirstykite apkrovą. Pradėkite nuo mažo spindulio ir palaipsniui didinkite amplitudę.

Kai pasitikėsite savo judesiais, pereikite prie naujo tikslo – nuvažiuoti 100 metrų, apsisukti nenulipus nuo monociklo ir grįžti atgal. Jei viskas pavyks, galėsite toliau tobulinti savo įgūdžius, linksmintis ir didinti krūvį. Nepamirškite, kad važiavimas monociklais – tai puiki vestibulinė treniruotė ir nepamirštamas įspūdis aplinkiniams.

Mokydamiesi važiavimo technikos nepamirškite apie saugumą. Saugokite galvą, kelius ir alkūnes. Taip pat vertėtų mūvėti tvirtas pirštines, kad apsaugotumėte rankas nuo sužalojimų kritimo metu.

Kaip dvivietį dviratį paversti vienračiu

Patys pasidaryk pats gali pabandyti dvivietį dviratį paversti vienračiu. Jei turite seną dviratį, kuris stovi kur nors užkampyje, kodėl nesuteikus jam antro gyvenimo? Šiam darbui reikės šių įrankių:

• vairo ir šakės nuėmimo veržliarakčiai;
• alkūnės ir apatinio laikiklio nuėmėjas;
• metalo pjūklas;
• švitrinis popierius;
• suvirintojas;
• Visureigis.

Tai dulkėtas darbas. Taigi apsiginkluokite apsauginiais akiniais, parafinu ir nereikalingu skuduru. Veiksmų seka:

1. Nuo dviračio rėmo nuimkite šakę, švaistiklius, grandinę ir ratus.
2. Nupjaukite priekinę ir galinę rėmo dalį. Liko tik sėdynės vamzdis, apatinis laikiklis ir priekinė šakė.
3. Išplėskite priekinę šakę spaustuve, kad tilptų galinis ratas.
4. Nuo apatinio laikiklio apačios nuvalykite dažus ir išpjaukite apskritimą, kurio skersmuo atitiktų šakės vamzdžio skersmenį.
5. Viršutiniame šakės gale išpjaukite skylę, kad ji atitiktų vežimėlio perimetrą. Išardykite apatinį laikiklį.
6. Priekinę šakę privirinkite prie apatinio laikiklio. Patikrinkite suvirinimo siūlės stiprumą veikiant apkrovai, pritvirtindami konstrukcijos galus prie dviejų atraminių taškų ir padėdami plytą (dėl saugumo galite stovėti pakėlę kojas).
7. Sumontuokite vežimėlį ir jungiamuosius strypus su varomąja žvaigždute.
8. Pritvirtinkite galinį ratą prie šakės išleidžiamųjų angų.
9. Ištempkite grandinę tarp grandinės žiedų. Pašalinkite perteklinius grandinės žiedus su alkūne.

Jūsų grandine varomas monociklas paruoštas. Šią modifikaciją galite valdyti iš inercijos. Gamindami savo vienratį, ypatingą dėmesį turėtumėte skirti suvirinimo jungčių patikimumui. Galite stovėti kojomis ir šokinėti. Geriausia, kad sandūrose nebūtų įtrūkimų ar įlenkimų. Priešingu atveju darbas turi būti atliekamas iš naujo.

Patarimai renkantis vienratį

Pirmiausia reikia nustatyti monociklo paskirtį. Vienas dalykas, jei jis reikalingas tik kaip neįprasta transporto priemonė arba vestibiuliarinio aparato treniruoklis. Visai kas kita, jei ieškote vienračio dviračio ilgesniems atstumams ir važiavimui bekele. Štai apie ką kalbama.

Rinkdamiesi modelį nepamirškite, kad vienračio dydis turi atitikti jūsų kojos ilgį (matavimai turėtų būti atliekami nuo tarpkojo iki grindų, kai esate apsiavę batus). Nereikėtų vadovautis kelnių ilgiu. Trumpas vadovas, padedantis išsiaiškinti ratų dydžius:

• 12 colių. Šis variantas labiausiai tinka jaunesniems nei 5 metų vaikams. Veiklai lauke tai nėra geriausias pasirinkimas, nes tokiam dviračiui važiuoti reikia kuo lygesnio paviršiaus. Beje, jauniausiam monociklininkės dalyviui buvo tik 1,5 metų.
• 16 colių. Skirta 5-8 metų vaikams. Galima naudoti ant lygios dangos arba patalpose ant lygaus paviršiaus.
• 20″. Tai optimalus dydis, tinkamas mokytis vairuoti. Šiais modeliais galite pasiekti padorų greitį ir atlikti keletą primityvių triukų. Šiuos vienračius lengva laikyti ir transportuoti.
• 24 coliai. Universalus vienatūrių dydis suaugusiems vairuotojams. Tinka važiuoti lygia ir nelygia vietove, tačiau yra per didelis važinėti patalpose.
• 29″. Tinkamas dydis ilgoms kelionėms ir patyrusiems raiteliams.
  
• 36″. Optimaliai tinka kasdieniam pasivaikščiojimui ir ilgesniems atstumams. Netinka pradedantiesiems dviratininkams.

Jei pasirinksite netinkamo dydžio dviratį (pvz., per mažą), galite jaustis kaip vaikiškame triratuką. Per didelis ratas taip pat nėra idealus, nes juo sunku manevruoti ir išlaikyti pusiausvyrą.

Kitas svarbus parametras – rėmo aukštis. Dėl per aukšto sėdynės statramsčio bus sunku važiuoti, o dėl per žemo jausitės kaip klounas cirke.

Kad įsigiję dviratį nenusiviltumėte, dviratį reikėtų rinktis pagal šiuos parametrus:

• Nedidelis rato skersmuo (20 colių pradedantiesiems).
• Nesusigundykite grandine varomų vienaračių galimybėmis (jais sunkiau išmokti važiuoti).
• Nuspręskite, koks yra jūsų važiavimo stilius (universalių monociklų nėra).
• Jūsų biudžetas ir dviračio savybės (pirmajam modeliui verta įsigyti stabdžius).

Pagrindinis skirtumas tarp vienračio ir tinkamo dviračio yra tiesioginė pavara – ašis ir stebulė sujungtos, todėl sukimasis perduodamas tiesiogiai ratui.

Išvada

Dabar žinote, kas yra vienratis. Tai originalaus dizaino alternatyva įprastam dviratininkui. Monocycle leidžia treniruoti vestibuliarinį aparatą ir išmokti neįprastos važiavimo technikos. Jį taip pat galima pasigaminti savo rankomis iš paprasto dviračio, jei įdėsite šiek tiek pastangų ir rasite reikiamų įrankių.