Vidutinis dviratininko greitis mieste ir kelyje

Kiekvienas dviratininkas bent kartą susimąstė apie tai, kokiu greičiu važiuoja dviračiu. Akivaizdu, kad dviratininkas yra greitesnis už pėsčiąjį, bet lėtesnis už automobilį. Koks yra vidutinis dviratininko greitis? Šiandien pabandysime pateikti išsamų atsakymą į šį klausimą. Pasakysime, kokiu greičiu dviratis gali važiuoti kelyje, greitkelyje, mieste, užmiesčio keliuose ir kitose vietovėse. Taip pat pagrindiniai dalykai, kurie gali turėti įtakos vairuotojo greičiui.

Greičio įrašai ant dviračio

Daugelis pradedančiųjų dviratininkų naiviai tiki, kad mieste jie važiuoja beveik tokiu pat greičiu kaip automobilis – apie 25-30 km/val. Tačiau spidometro duomenys ne visada atspindi realybę. Iš tikrųjų tik profesionalūs sportininkai sugeba išlaikyti didelį vidutinį greitį.

Įkvėpimo šaltinis – dviratininkų greičio rekordai:

1. Didžiausias greitis velodrome. Iš pradžių atkreipkite dėmesį, kad šis įrašas negali būti laikomas išsamiu įrašu, ir netrukus suprasite, kodėl. 51,151 km/h – būtent tokį greitį pasiekė Italijos sportininkas. 1984 m. Francesco Moseris per 60 minučių nubėgo 51 km ir 151 m. Jis prisipažino, kad tokį greitį jam padėjo išlaikyti specialios medžiagos – tais laikais sportininkams nebuvo draudžiama vartoti stimuliatorių.
2. Didžiausias greitis važiuojant tiesiai. Pasaulio rekordą 2013 m. pasiekė olandų sportininkas, 26 metų Sebastianas Bowyeris. Kad pasiektų puikų rezultatą, lenktynininkas prie savo motociklo pritvirtino aerodinaminį aptaką. Rekordo siekimo įrenginys buvo tikrai ypatingas: motociklininkas važiavo gulėdamas ant nugaros, pedalai buvo įtaisyti dviračio priekyje, o visą transporto priemonę supo itin lengvas anglies pluošto gaubtas. Modelį sukūrė Amsterdamo laisvojo universiteto ir Delfto technologijos universiteto studentai. O kalbant apie paukščius, olandų lenktynininkui pavyko pasiekti 133,78 km/val. greitį važiuojant tiesiai.
3. Didžiausias tiesiosios linijos greitis. Kitas rekordas priklauso Fredui Rompelbergui iš Nyderlandų. Šį kartą didžiausias greitis važiuojant tiesiai buvo pasiektas dviratį uždengus oro pagalve. 50-metis sugebėjo išvystyti neįtikėtiną 268,83 km/h greitį. Absoliutus rekordas buvo pasiektas sausame Jutos valstijoje esančio druskos ežero paviršiuje. Dviratis buvo panašus į lenktyninį automobilį, o erdvus gaubtas saugojo vairuotoją nuo oro srovių. Žinoma, rekordas pasiektas ir specialiai sukurtu dviračiu, kuris nėra pritaikytas įprastiems keliams.

Neseniai vienam JAV sportininkui pavyko pagerinti Fredo Rompelbergo rekordą. 2019 m. Denise Müller-Koreneck pagreitino savo dviratį iki 295,6 km/h! Lenktynininkė važiavo anglies pluošto dviračiu, kurio konstrukcija leidžia jai įsibėgėti iki kosminio greičio.

4. Didžiausias greitis važiuojant nuo kalno. Greičio rekordą (222 km/h) 2000 m. kalnų dviračiu pasiekė prancūzų lenktynininkas Ericas Baronas. Įvykiai nutiko Prancūzijos Alpėse esančioje slidinėjimo trasoje. Rekordui pasiekti buvo sukurta mašina su patobulinta aerodinamika. Dviratis turėjo amortizuojančią šakę ir galinę pakabą. Pats varžybų dalyvis dėvėjo vėjo tunelio kostiumą.
5. Didžiausias vidutinis kelių dviračio greitis. Rekordas – 41,654 km/val. – priklauso JAV kelių lenktynininkui Lance’ui Armstrongui. Sportininkas jį nustatė 2005 m. „Tour de France“ lenktynėse.

Kaip matote, yra ko siekti. Žinoma, vidutinis dviratininkas negali pasiekti tokio greičio. Netgi dėl jėgainės sąrankos jis nebus toks greitas. Tad ko gali tikėtis paprasti dviratininkai mėgėjai? Koks jų vidutinis greitis?

Netreniruoto dviratininko galimybės

Aukščiau pavaizduoti rekordai gali įkvėpti net ir nieko bendro su dviračių sportu neturintį žmogų. Be to, ką jau kalbėti apie vaikinus, kurie neįsivaizduoja nė dienos savo gyvenimo be dviratininko? Koks yra vidutinis netreniruoto dviratininko greitis įprastuose keliuose?

Įrenginys dviračio greičiui matuoti buvo išrastas palyginti neseniai. Vos prieš 20-25 metus dviračiuose buvo montuojami sunkūs greičio matuokliai, kurie rodė rezultatus su didelėmis paklaidomis. Šiuolaikiniai dviratininkai gali naudotis kompaktiškais, tiksliais kompiuteriniais dviračių kompiuteriais, kurie rodo ne tik vidutinį dviračio greitį, bet ir nuvažiuotą atstumą, kelyje praleistą laiką ir pan.

Ko gali tikėtis vidutinis dviratininkas, kuris nesitreniruoja lenktynėms? Praktika rodo, kad vidutinis kalnų dviratininkas greitkelyje gali važiuoti 18-20 km/h greičiu ir per pusvalandį nuvažiuoti 10 km. Tomis pačiomis sąlygomis lygiais asfalto keliais dviratininkas gali važiuoti 20-25 km/val. greičiu ir tą patį atstumą įveikti per 25 minutes.

Vidutinis dviratininkas per mėnesį dviračiu važinėja maždaug 20-50 valandų.

Trumpose distancijose beveik kiekvienas dviratininkas gali pasiekti maždaug 17 km/val. greitį. Tačiau labiau patyręs dviratininkas, kuris per metus nuvažiuoja daugiau nei tūkstantį kilometrų, šį atstumą įveiks perpus greičiau. Kad ir kaip žiūrėtumėte, reguliarios treniruotės lavina raumenis ir kvėpavimo sistemą, didina organizmo ištvermę ir todėl duoda pastebimų rezultatų. Patyrę dviratininkai 100 km ilgio greitkelio atkarpoje gali nesunkiai išvystyti maždaug 30 km/val. vidutinį greitį.

Žinoma, tam tikromis sąlygomis galima važiuoti 30 km/val. greičiu. Bent jau dviratininko fizinis pasirengimas ir tinkamas takas. O kaip dėl važinėjimo akmeninėmis džiunglėmis? Mieste vairuotojai sustoja sankryžose, sulėtina greitį prieš kliūtis ir posūkius, praleidžia pėsčiuosius, vengia automobilių ir t. t. Todėl vidutinis dviratininko greitis mieste yra tik 10 km/val.

Nors kelių dviračiu galima pasiekti didesnį greitį nei kalnų dviračiu, mieste važinėti kelių dviračiu nerekomenduojama. Žemas nusileidimas, prastas matomumas ir avarinis sustojimas ant tokio dviračio neįmanomas.

Kaip matote, greitis šiek tiek priklauso nuo dviračio tipo. Yra ir kitų veiksnių, kurie daro tiesioginę įtaką pagreičiui.

Kas turi įtakos važiavimo dviračiu greičiui

Nesvarbu, kokios lyties yra dviratininkas. Amžius taip pat neturi reikšmės – yra labai judrių senelių ir prosenelių, kurie bet kuriam paaugliui duotų pradžią. Tačiau yra veiksnių, kurie gali turėti tiesioginės įtakos tam, kaip greitai galite važiuoti. Pagrindiniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra šie:

• Tinkamumo lygis. Kad ir kaip žiūrėtumėte, reguliariai važinėjantis žmogus gali pasiekti ir išlaikyti daug didesnį greitį per tam tikrą laiką. Dviratininko patirtis yra svarbesnė nei dviračio, kuriuo jis važiuoja, tipas. Greitkelyje labiau patyręs vairuotojas galės palikti naujokus už nugaros.
• Kadencija. Visada išlaikykite 60-90 apsisukimų per minutę dažnį. Nespauskite pedalų ir leiskite dviračiui kurį laiką įsibėgėti. Tai padeda įveikti kadencijos slenkstį ir sumažinti greitį.
• Artėjantis oro srautas. Lenktynininko padėtis ant dviračio negali būti laikoma aerodinamine. Oro srautas yra didelė kliūtis, trukdanti pagreitinti darbą. Tai ypač pastebima važiuojant 25-27 km/val. greičiu. Jei pučia priešpriešinis vėjas, važiuoti 5-10 km/val. greičiu tampa daug sunkiau. Kalnų dviračiu su plačiu vairu, kurio vairas įrengtas aukštai, sunkiau minti pedalus nei kelių dviračiu. Pastarasis turi ypatingą ypatybę –avino ragųtipo vairą. Tvirtą dviračio vairą galima lengvai palenkti žemyn, kad sumažėtų oro pasipriešinimas. Įsėdus į oro pagalvę galima gerokai sumažinti priešpriešinio oro srauto slėgį. Pavyzdžiui, galima važiuoti paskui priekyje važiuojantį autobusą ar sunkvežimį, tačiau tai labai pavojinga.
• Pasipriešinimas riedėjimui. Šis veiksnys ypač pastebimas judėjimo pradžioje. Daugiau energijos sunaudojama greitėjant iš vietos. Didėjant greičiui pasipriešinimas riedėjimui pradeda mažėti.
• Padangų plotis. Šis veiksnys išvedamas iš ankstesnio veiksnio. Padidėjus trinčiai tarp padangos ir kelio paviršiaus, padidėja pasipriešinimas riedėjimui. Siaurą padangą, išspaustą per minkštą dirvą, sunkiau atplėšti nuo žemės. Padanga su plačiu protektoriumi trinasi į asfaltą ir greičiau dėvisi. Todėl padangas reikia rinktis pagal tai, kokiu keliu dažniausiai važinėjate.
• Kelionės laikas. Savaime suprantama, kad kuo ilgesnė kelionė, tuo lėtesnis dviratininko tempas. Taip yra dėl bendro kūno nuovargio.

Tai svarbu! Taip pat svarbu slėgis vamzdžiuose. Taip pat turite žinoti, kaip pripūsti padangas. Kuo labiau pripūstos vidinės kameros, tuo lengviau padanga rieda asfaltu ir kitais kietais paviršiais. Kad būtų lengviau įveikti purų gruntą, patartina išleisti oro.

• Trintis krumpliaračiuose. Dėl smarkiai suteptos grandinės ir nusidėvėjusios stebulės ar apatinio laikiklio greičiausiai sulėtės jūsų važiavimo greitis. Per daug pakėlus amortizatorius taip pat sunku įsibėgėti ant lygaus paviršiaus.

Apie dviratininko ir paties dviračio svorį nėra ką pasakyti. Suprantama, kad sunkų objektą sunkiau pagreitinti.

Dviratininko amžius

Šiam dalykui reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Amžius yra tik skaičius pase. Negalima sakyti, kad jaunas dviratininkas yra per senas, kad aplenktų jaunesnį dviratininką. Istorijoje yra daugybė atvejų, kai seni ir energingi raiteliai aplenkdavo jaunąją kartą:

• 67 metų Švedijos ūkininkas Gustavas Håkanssonas dalyvavo dideliame dviračių žygyje. Vyras įveikė 600 km ir finišavo pirmas.
• Robertas Marchand’as iš Prancūzijos yra išties unikalus žmogus. Pavyzdžiui, 2017 m. jis nuvažiavo 20 km nesustodamas. Atrodytų, kad tai nėra didelė staigmena – per dieną dviračiu galima nuvažiuoti daug daugiau. Tačiau tuo metu prancūzui buvo 105 metai!
• 88 metų amžiaus į pensiją išėjęs britų dviratininkas važiavo per šalį. Lawrence’as Brophy per 25 dienas įveikė beveik 1 500 kilometrų atstumą.

Kaip matote, dviratininkui amžius nesvarbus. Jei laikotės sveikos gyvensenos, reguliariai treniruojatės ir po savimi turite patikimą geležinį draugą, galite nesunkiai išlaikyti vidutinį greitį, už savęs palikdami jaunus dviratininkus.

Vidutinis greitis skirtingose vietovėse

Žinoma, vidutinio mėgėjiško dviratininko greitis trasoje gerokai skirsis nuo vidutinio kroso dviratininko greičio. Taip pat neturėtumėte greitį mieste lyginti su greičiu važiuojant nuo kalno dviračiu. Tačiau galima nustatyti vidutinį greitį:

• 18-20 km/val. greitkelyje;
• nuokalnėn, 25 km/val;
• ant purios žemės (smėlio, nukritusių lapų, sniego ir pan.) – 5-8 km/val;
• vidutinis dviratininko greitis mieste yra 10-15 km/val;
• važiavimas krosiniu dviračiu – nuo 5 iki 15 km/val.

Taip pat svarbu pasirinkti dviračio tipą. Miesto dviračiu sunku išvystyti tinkamą greitį, net ir važiuojant tobulai lygia danga be vėjo.

Kaip greitai galite važiuoti dviračiu?

Jei grįšite į straipsnio pradžią ir dar kartą pažvelgsite į kai kurių lenktynininkų rekordus, pamatysite, kad nėra nieko neįmanomo. Turėdami gerą fizinį pasirengimą ir tam tikrą dviračio patobulinimą galite pasiekti įspūdingų rezultatų. Neprivalote to siekti, tačiau įmanoma pagerinti savo greitį. Svarbiausia, kad jūs ir jūsų dviratis važiuotų patogiu greičiu.

Pavyzdžiui, paimkite mišraus reljefo kelią ir pažymėkite vidutinį greitį:

• Pradedantis dviratininkas mėgėjas trumpą atstumą galės išlaikyti maždaug 20 km/h greitį.
• Labiau patyrę lenktynininkai gali pasiekti maždaug 25 km/val. greitį.
• Reguliariai varžybose važinėjantys sportininkai pasieks daug geresnį rezultatą – apie 30 km/val. greitį.
• Sistemingai treniruojamas asmuo galės ilgai važiuoti 33-35 km/h greičiu.

Tai priklauso nuo jūsų bendro fizinio pasirengimo lygio ir dviračio tipo. Tai taip pat susiję su priedų ir paties dviračio kokybe. Šiuo metu optimalus dviratininko greitis yra 15-20 km/val. Jei važiuodami 10 km/val. greičiu jaučiatės užtikrintai, tai geras skaičius.

Kurie dviračiai yra greitesni?

Vidutinis ir didžiausias greitis priklauso nuo transporto priemonės ir dviračio kategorijos. Akivaizdu, kad ne visi įrenginiai leidžia pasiekti tinkamą greitį net ir lygiame kelyje. Įrangos tipas, ratų skersmuo ir padangų plotis, transmisijos veikimas ir kiti veiksniai – visa tai turi įtakos. Apsvarstykite pagrindinius dviračių tipus, atsižvelgdami į tai, kokį greitį jais galite pasiekti:

• Kelių dviračiai. Dideli, gana sunkūs dviračiai skirti važinėti greitkeliais arba greitkeliais su gera kelio danga. Jie negali pasiekti didesnio greičio. Didžiausias jų greitis – 15 km/val.
• Miesto dviračiai. Pramoginiai dviračiai yra lengvi, funkcionalūs ir elegantiško dizaino. Šios kategorijos dviračiai leidžia mieste važiuoti „kreiseriniu“ greičiu – apie 10 km/val.
• Kelių dviračiai. O štai šios „lastutės“ leidžia pasiekti padorų greitį iki 25 ir net 30 km/val.
• Kalnų dviračiai. Jei kalnų dviračiu važiuojate greitkeliu, galite išvystyti iki 25 km/val. greitį.

Neblogą našumą demonstruoja ir hibridiniai modeliai. Taigi, jais galima važiuoti nuo 25 iki 28 km/val. greičiu ant lygios dangos.

Kaip matuojate greitį

Šiuolaikiniai dviratininkai greitį matuoja greičio matuokliais arba dviračių kompiuteriais. Šiuolaikiniai prietaisai taip pat gali rodyti ritmo dažnį, nuvažiuotą atstumą ir bendrą kelionės laiką, širdies ritmą, nuolydį ir kitą informaciją.

Primityvūs dviračių greičio matuokliai turi specialius jutiklius, pritvirtintus prie rato. Šis matavimo būdas nesuteikia tiksliausios informacijos. Dėl šios priežasties kai kurie dviratininkai mieliau renkasi dviračių kompiuterį – šie prietaisai rodo greitį pagal GPS duomenis. Beje, dviračio kompiuteris taip pat gali sukurti maršruto žemėlapį ir laiko žymą, tereikia pagal žinomą formulę apskaičiuoti vidutinį greitį.

Patarimai, kaip pagreitinti

Jei jūsų artimiausi tikslai yra pagerinti pasaulio greičio rekordą dviračiu, turite atnaujinti savo dviratį ir skirti visą laiką sunkioms treniruotėms bei mokymuisi apie aerodinamikos dėsnius. Jei jūsų planai paprastesni ir norite važiuoti šiek tiek greičiau nei įprastai, štai keletas patarimų, kurie padės padidinti vidutinį dviračio greitį:

• įsigykite įrangą (aptempti drabužiai sumažins jūsų atsparumą priešiniam vėjui);
• Ant dviračio uždėkite kontaktinius pedalus;
• Jei turite MTB, naudokite padangą be agresyvaus protektoriaus;
• Mokykitės aerodinaminės padėties ant dviračio (gali padėti avino ragas arba dviratininko lova);
• įsitikinkite, kad transmisija yra švari ir gerai veikia;
• įsitikinkite, kad padangos tinkamai pripūstos.

Yra ir kitų būdų padidinti kreiserinį greitį. Pavyzdžiui, palengvinkite savo dviratį.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis vairuotojo tikslas turėtų būti mėgautis važiavimu. Taigi įsitikinkite, kad laikotės savo komforto lygio ir mėgaujatės nepriekaištingu ir sklandžiu visų pavarų veikimu.