Kalbant apie dovanas vaikams, viena svarbiausių dovanų yra dviratis. Pirmasis yra triratis, tada pirmokas gauna kažką panašaus į kalnų dviratį, kuris, priklausomai nuo požiūrio į transportą, tarnaus 2-3 metus, o tada ateina laikas brangesniems modeliams. O kiek tėvų galvoja apie tai, nuo kiek metų galima važiuoti dviračiu? Ar jie įsitikinę, kad 5 ar 6 klasės vaikas gali savarankiškai važiuoti greitkeliu dvirate transporto priemone? Atėjo laikas tai išsiaiškinti.
Nuo kokio amžiaus galima važinėti dviračiu?
Retai kada vaikas atsisako važiuoti dviračiu. Tai labai smagu – priešpriešinis vėjas į veidą, nauja patirtis, neištirti keliai ir draugai, kurie turi tą patį pomėgį. Kitais atvejais pažvelkite į vietinius vaikus: yra paspirtukais važinėjančių vaikų būrys, atskira pėsčiųjų grupė ir, žinoma, bet kuriame kieme yra gauja, kuri nuo ryto iki vėlyvo vakaro važinėja dviračiais. Bet kuris iš tėvų turi žinoti, nuo kiek metų galima važiuoti dviračiu, kad galėtų paragauti įstatymo ištraukų.
Taigi, pagal Rusijos įstatymus, vairuoti dviratį transportą leidžiama nuo 3-4 metų (viskas priklauso nuo vaiko fizinio išsivystymo). Tačiau tokiame ankstyvame amžiuje tai galite daryti kieme, žaidimų aikštelėse ir specialiose teritorijose, kur nėra automobilių ir kitų pavojų gyvybei ir sveikatai. Kelių eismo taisyklėse yra ir kitų amžiaus apribojimų:
- Nuo 7 metų vaikas gali važinėti dviračiu šaligatviais arba pėsčiųjų takais parkuose, kur šalia nėra automobilių kelių. Tokio amžiaus vaikas taip pat gali važiuoti dviračiu lydimas suaugusiojo.
- Nuo 7 iki 14 metų vaikas gali važiuoti specialiais dviračių takais, bet negali važiuoti keliu.
- Tik sulaukęs 14 metų jaunasis dviratininkas tampa visateisiu eismo dalyviu, kuriam leidžiama važiuoti keliu pagal Kelių eismo taisykles.
Iš to galima daryti išvadą, kad dauguma jaunesnių nei 14 metų moksleivių neturėtų savarankiškai važinėti dviračiais.
Tinkamas dviračio pritaikymas vaikui
Patyrę dviratininkai žino, kaip svarbu individualiai sureguliuoti dviratį. Galite pagalvoti: „Ką čia reguliuoti? Tiesiog sureguliuokite balnelį ir važiuokite“. Tai nėra taip paprasta. Reguliariai važinėjant, ypač ilgus atstumus, gali atsirasti sąnarių skausmai ir stuburo problemos. Dabar pagalvokite apie riziką jaunam, augančiam kūnui, kurio raumenų ir kaulų sistema dar tik formuojasi.
Taigi, brangūs tėvai, nepamirškite pritaikyti dviračio savo vaikui. Dabar apie tai pakalbėsime išsamiau. Į ką reikia atkreipti dėmesį? Visų pirma:
- balnelio aukštis;
- vairo padėtis;
- stabdžių būklę;
- amortizacija;
- perjungimo svirtis.
Pradėkime nuo sėdynės: ji turi būti patikimai pritvirtinta, kad vaikas važiuodamas jaustųsi užtikrintai. Aukštis turėtų būti sureguliuotas taip, kad vaikas galėtų laisvai pasiekti pedalus nenaudodamas viršutinės kūno dalies, t. y. kad jis veiktų tik dubeniu ir galūnėmis. Svarbu, kad vaikas pedalus spaustų visa pėda, o ne kojos pirštu. Jei jis nustatytas neteisingai, jausitės nepatogiai. Tokiu atveju dviratį sureguliuokite taip, kad vaikas ant balnelio jaustųsi patogiai.
Dabar pereikite prie vairo nustatymų. Vaikas ant dviračio turėtų sėdėti tiesiai, šiek tiek pakreipęs kūną. Kad išvengtumėte sužalojimų, vairą reikia pritvirtinti varžtais ir veržlėmis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jo padėčiai: vertikaliai vairas turėtų būti pasuktas 60-90 laipsnių kampu. Tai optimalus aukščio santykis, kai rankos, plaštakos ir pečiai sudaro tiesią liniją.
Belieka patikrinti stabdžių sistemą ir dviračio amortizaciją. Atkreipkite dėmesį į paauglių važiavimo ypatumus: bordiūrai jiems nėra kliūtis, jie yra iššūkis. Todėl slopintuvai turi veikti tinkamai, kad būtų išvengta kirkšnies ir kitų organų sužalojimo.
Jaunesnių nei 14 metų vaikų važiavimo dviračiu taisyklės
Nenorime sutelkti dėmesio į bendrąsias kelių eismo taisykles, skirtas visiems dviratininkams, – apie jas rašome atskiroje temoje. Tik primename, kad jaunasis dviratininkas gali savarankiškai važiuoti keliu pagal kelių eismo taisykles nuo 14 metų. Iki šio amžiaus vaiką specialiuose takuose arba aptvertose teritorijose, kuriose nėra automobilių, gali lydėti suaugęs asmuo. Jei jūsų vaikui jau 14 metų ir jūs ramiai leidžiate jam pasivažinėti mieste, turite būti tikri, kad jūsų vaikas gerai išmoko kelių eismo taisykles, netrukdo kitiems vairuotojams ir važiuoja pagal nustatytas taisykles.
Tačiau tai dar ne visi reikalavimai dviračių transporto priemonių vairuotojams. Visų pirma dviračiu važiuojantis vaikas privalo dėvėti šalmą ir specialią kelių ir alkūnių apsaugą. Naudingos ir pirštinės, padedančios tvirtai laikyti vairą, kad jis neišslystų iš rankų.
O kaip dėl variklio?
Dviračiuose gali būti sumontuoti nedideli varikliai, kurie palengvina važiavimą ir leidžia įveikti didesnius atstumus. Jaunesniems nei 14 metų vaikams važiuoti draudžiama (išskyrus variklius, kurių greitis neviršija 20 km/h). Nuo 16 metų jaunuoliai gali važinėti dviračiais, kurių variklių greitis yra nuo 20-25 iki 50 km/h. Tačiau yra vienas labai svarbus dalykas. Pagal kelių eismo taisykles transporto priemonė, kurioje įrengtas 50 km/h ar greitesnis variklis, automatiškai pripažįstama mopedu. Tokiai transporto priemonei vairuoti reikia specialaus leidimo, t. y. vairuotojo pažymėjimo.
Tačiau dviratininkams taikomi tam tikri draudimai:
- Draudžiama vežti krovinį, kuris išsikiša daugiau kaip pusantro metro į abi puses ir trukdo kitiems eismo dalyviams.
- Draudžiama vežti vaiką be specialios sėdynės.
- Važiuojant negalima paleisti vairo iš rankų: privalote jį laikyti bent viena ranka.
Suprantama, kad dviratininkams draudžiama važiuoti apsvaigus nuo alkoholio. Be to, dviratininkas neturi sukelti avarijos kelyje ar trukdyti eismui.
Išvada
Dviratis yra svarbus indėlis į vaiko fizinį vystymąsi. Jis lavina ištvermę, optimaliai apkrauna jauną kūną, gerina kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, stiprina raumenis ir sąnarius. Be to, dviratis pastebimai pagerina judesių koordinaciją ir padeda vaikui rasti savo kompaniją, o tai ypač svarbu šiais laikais, kai dauguma vaikų laisvalaikį praleidžia prie kompiuterių ir prietaisų.
