„Mylia per minutę – Murfis“ – tai pirmojo greičio rekordo, pasiekto XIX a. pabaigoje, pavadinimas. Čarlzas Merfis, važiuodamas paskui traukinį medine platforma tarp geležinkelio bėgių, pagreitino savo dviratį iki 100,2 km/val. ir per vieną minutę nuvažiavo vieną mylią. Prie automobilio galinės dalies buvo pritvirtintas standus stoglangis, kad padidėtų oro pasipriešinimas, ir taip buvo pasiektas pasaulio greičio rekordas važiuojant dviračiu.
Jau šimtmetį profesionalūs lenktynininkai varžosi dėl pranašumo naudodami savo raumenų jėgą, automobilius, elektrinę ir net reaktyvinę pavarą. Tačiau didžiausio dviračio greičio riba nenustatyta. Kiekviena disciplina turi savo čempionus. O rekordininkai yra pasiekėjai.
Dviračio greičio rekordas
Rekordus fiksuoja ne dviratis, o dviratininkas. Rezultatą užtikrina sportininko, kuris paruošė transporto priemonę nepasiekiamam rekordui pasiekti, fizinis pasirengimas ir patirtis. Aukščiausios klasės važiavimą pademonstravo daugelis profesionalių dviratininkų, pavyzdžiui, Lance’as Armstrongas, Fabianas Cancellara, Alberto Contadoras, Mülleris Korenekas ir kiti.
Lygiame kelyje
Kelių dviračiai – tai didžiausias greitis. Žmonės pasirinko garsiąją Bonnevilio lygumą (Jutos valstija, JAV) pasaulio greičio rekordams pasiekti. Džiūstančio senovinio ežero plokščias druskos dugnas vadinamas erdviniu planetos reiškiniu. Čia Fredas Rompelbergas pasiekė automobilių ir dviračių trasos greičio rekordą. 50-metis sportininkas iš Nyderlandų specialiu lengvos konstrukcijos automobiliu (dragsteriu) pasiekė 268,8 km/h greitį.
Gineso rekordų knygoje šis skaičius nurodytas kaip riba, kurią gali pasiekti dviračiu važiuojantis asmuo. Nuo 1995 iki 2018 m. pasaulio greičio rekordas buvo nepasiekiamas. Denise Mueller Korenec (JAV) įveikė varžovę. Mergaitė važiavo dalį trasos paskui sportinį automobilį, o paskui lenktyniavo savarankiškai ir pasiekė stulbinamą 295,6 km/val. rekordą.
Geresnį rezultatą 2014 m. pasiekė šveicaras Francois Gissi. Ekstremalusis dviratininkas pasiekė didžiausią 333 km/h greitį, o sportinį “ Ferrari“ per 402 m aplenkė per 4,8 sekundės. Tačiau pergalė negali būti laikoma teisinga. Sportininkas naudojo ne raumenų jėgą, o sumontavo dviračio reaktyvinį variklį.
Kalnų nusileidimas
Visų laikų rekordas priklauso prancūzų lenktyniniam dviratininkui Erikui Baronui. Slidinėjimo trasa buvo puikiai paruošta, kad būtų pasiektas maksimalus nusileidimo greitis. Kalnuose buvo per daug pavojinga naudoti gaubtą kupolą, todėl pasaulio rekordui pasiekti buvo sukurtas specialus kalnų dviratis. 2015 m. čempionas, vilkėdamas specialią aprangą, pasiekė 223,2 km/h greitį.
Kiti įrašai taip pat priklauso beviltiškam raiteliui:
- 400 m žvyrkeliu žemyn. – 210, 4 km/h;
- nuo užgesusio ugnikalnio viršūnės – 130 km/h greičiu.
100 m bėgimas
1994 m. Peteris Rosenahlis be jokios įrangos ar pagalbos pasiekė naują pasaulio rekordą 100 m distancijoje. Dviratininkas per 12 sekundžių pasiekė 29,7 km/h greitį.
Olandas taip pat kovojo dėl čempiono titulo. Sebastianui Bowyeriui pavyko pasiekti beveik 133,78 km/val. maksimalų greitį. Kad pasiektų tokį rezultatą, čempionas spartino 8 km. Amsterdamo studentai sukonstravo „Ligerad“, kurį dengia į drugelio kokoną panašus gaubtas.
Norint neatsilikti nuo greičio
Sudėtingose varžybose neužtenka važiuoti greitai. Svarbu išlaikyti tempą viso kurso metu. 2005 m. Maskvos dviračių lenktynes laimėjo garsus čekų dviratininkas Ondrejus Sosenka, pasiekęs 49,7 km/val. greičio rekordą. Teisėjai pažymėjo, kad didesnio rekordo nebuvo įmanoma pasiekti dėl fiksuotos pavaros ir vieno greičio dviračio.
Netreniruoto raitelio galimybės
Vidutinis žmogus be specialaus pasirengimo niekada nepasieks rekordinio greičio. Tačiau dviratininkui, kuris važinėja 1 valandą per dieną, įdomu sužinoti: kaip greitai galima važiuoti pažįstamais keliais nedalyvaujant sporto varžybose.
| Dviračio tipas ir važiavimo ypatybės | Vidutinis greitis (km/h) |
|---|---|
| Kalnai | 18-20 |
| Kelias | 20-25 |
| Kalnų dviratis (kelias miške) | 15 |
| Vidurio | 12-19 |
| Važinėjimas dviračiais mieste | 10-15 |
| Ant sniego, takų su nukritusiais lapais | 5-8 |
| Lygus takas (kelias minutes išlaikant greitį) | 30-40 |
Buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo nustatytos dviratininkams skirtos GTO normos. Auksinis ženkliukas buvo skiriamas 19-28 metų vyrams, jei jie nuvažiuodavo 20 km per 43 min. 18-28 metų amžiaus moterys buvo apdovanotos įveikusios 10 km per 25 min.
Kokie kriterijai turi įtakos greičiui
Pasaulyje yra daugybė greičio rekordų: lygiame take, nuokalnėje, įveikiant šimtą metrų arba išlaikant valandos greitį. Orai, įkalnė, dviračio konstrukcija, inžinerija ir net dopingas – visa tai turi įtakos rezultatams. Todėl negalima lyginti dviratininko, važiuojančio nuo kalno ar greitkeliu, rezultatų.
Fizinio pasirengimo lygis
Fizinė jėga, ištvermė ir patirtis yra svarbiausios sėkmingo dviratininko savybės. Sąlygos turi didesnę įtaką greičiui nei dviračio modelis. Gerai pasirengęs kalnų dviračiu važiuojantis dviratininkas gali lengvai aplenkti kelių dviratį ir neatsilikti įkalnėje. Net ir netreniruotas dviratininkas gali įveikti 10 km distanciją 18 km/val. greičiu. Treniruotas dviratininkas yra kelis kartus greitesnis ir 100 km distancijoje išlaiko 30 km/val. greitį.
Atsparumas priešiniams vėjams
Kai tik papučia priešpriešinis vėjas, dviratis sulėtėja 10-15 km/val. greičiu. Padidėjęs oro slėgis jaučiamas važiuojant 25 km/h greičiu. Dėl kalnų dviračių konstrukcijos (platus vairas, žemas balnelis) transporto priemonę sunkiau valdyti nei kelių dviračius. Pavyzdžiui, Austrijos čempionas Markusas Stocklas (Markus Stockl) turėjo sulaikyti kvėpavimą visoms lenktynėms (40 sekundžių), kad įveiktų oro srovių pasipriešinimą. Pasislėpti nuo oro pasipriešinimo galima naudojantis už automobilio susidariusia oro erdve.
Pasipriešinimas riedėjimui
Nemalonumai atsiranda vos tik dviratininkas pradeda važiuoti. Didėjant greičiui, pasipriešinimas mažėja. Problemą galima išspręsti:
- slėgis vidiniame vamzdyje;
- tinkamą padangą;
- didesni ratai;
- vairuotojo svorį.
Nepaisant aerodinaminių „šarvų“, pasaulio čempionas Ericas Baronas patyrė avariją leisdamasis nuo Alpių kalnų. Nuolatinis oro pasipriešinimas ir didėjanti vibracija apvertė „Red Rider“, vilkdama jį su dviračio likučiais pusę kilometro.
Trintis krumpliaračiuose
Susidėvėjęs komponentas, sena stebulė, purvina, nesutepta grandinė – visa tai beveik garantuoja, kad dviratininkas negalės įsibėgėti. Pavarų būklė gali turėti įtakos tam, kaip gerai važiuojate. Per didelis amortizatorių pakėlimas gali sulėtinti jūsų greitį važiuojant tiesiu keliu, tačiau važiuojant nelygiu keliu galite važiuoti greičiau. Tai taip pat geras patarimas profesionaliems dviratininkams, kurie nenori važiuoti ant smūgius amortizuojančio dviračio galo.
Išvada
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (Union Cycliste Internationale) patvirtino nuostabiausius rekordus. Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (Union Cycliste Internationale) tiki, kad sporto pasiekimų pasaulyje visada atsiras vietos tiems, kurie nenustojo „išradinėti dviračio“ ir toliau svajoja.
