Nusileidimas nuo kalno dviračiu – žingsnis po žingsnio instrukcijos

Nusileidimas nuo kalno gali būti jaudinantis nuotykis ir pagrindas šauniam asmeninio tinklaraščio vaizdo įrašui. Tačiau už įspūdingų šuolių ir virtuoziškų posūkių slepiasi sunkus darbas lenktynininko, kuris ne kartą treniravosi atlikti tuos pačius judesius, kruopščiai studijavo teoriją ir aiškiai žino, kas vyksta su jo dviračiu nusileidimo metu. Važiavimas dviračiu į kalną bet kuriuo atveju yra pavojinga ir nenuspėjama veikla, kuriai reikia pasiruošti ir apsiginkluoti kuo geriau. Pirmiausia reikėtų išmokti pagrindų.

Važiavimo dviračiu į kalną mokymas

dviratininko greitis leidžiantis nuo kalno.

Nusileisti nuo kalno dviračiu ir likti nenukentėjusiam su adrenalino doze – realybė. Be to, yra tam tikra kategorija dviratininkų, kuriems nepriimtinas ramus važiavimas. Jų keliai yra stačių šlaitų, nusėti medžių šaknų, duobių ir nelygumų. Važiavimo nuo kalno ar trail’o mėgėjai nepripažįsta lygaus asfalto. Jiems tai tik būdas patekti į vietovę. Ten, kalnuose ir šlaituose, jie gali gauti adrenalino ir puikių emocijų dozę.

Yra daug ekstremalių dviračių sporto rūšių gerbėjų. Sportininkai ir aistringi mėgėjai ne tik važinėja po kalnus, rizikuodami savo sveikata, bet ir ilgai treniruojasi, tobulina įgūdžius ir visų pirma mokosi teorinių kalnų slidinėjimo pagrindų.

Kad nusileidimas nuo kalno būtų ne tik įdomus, bet ir saugus, reikia:

  1. Bet kokiomis aplinkybėmis išlikite ramūs.
  2. Būkite pasiruošę šokinėti nuo kalno ir įveikti kliūtis.
  3. Visada stebėkite kelią priešais save.
  4. Tinkamai stabdykite važiuodami įkalnėmis.
  5. Kontroliuokite greitį ir išlaikykite pusiausvyrą.
  6. Pritaikykite dviračio padėtį įvairioms situacijoms kelyje.
  7. Dėvėkite šalmą, kelių ir alkūnių apsaugas ir kitą apsauginę įrangą.
  8. Įsitikinkite, kad dviratis yra geros būklės.

Važiuodami nuo stataus kalno, kai važiuojate nelygiu paviršiumi, pasipraktikuokite labai stipriai stabdyti ir įsitikinkite, kad žinote, kaip užimti gerą dviračio padėtį. Trumpai apžvelgsime pagrindinius dalykus.

Taisyklinga laikysena

Kai dviračiu važiuojate įprastai lygiu paviršiumi, dirba visi dviračio raumenys. Dviratį laikykite pusiausvyroje, o pedalus minkite lygiagrečiai ir stebėkite kelią. Kai leidžiatės nuo stataus kalno, jūsų raumenys dirba sunkiai. Svarbu užtikrintai laikyti vairą, bet nespausti jo stipriai. Laikykite nugaros raumenis kuo labiau atsipalaidavusius. Yra trys pagrindiniai dalykai, kuriais reikia įsitikinti, kad raitelis sėdi teisingai:

  1. Tinkamas svorio centro pasiskirstymas.
  2. Patikima rankų ir kūno laikysena.
  3. Galūnių padėtis ant pedalų.
Taip pat skaitykite Kaip rasti pavogtą dviratį – patarimai ir rekomendacijos

Važiuodami nuo stataus kalno turite nepamiršti, kad svorio centras bus nukreiptas į priekį. Todėl raitelio dubuo turėtų būti ant balno galinės dalies, palinkęs link galinio rato. Jei priekinis ratas pradeda judėti iš vienos pusės į kitą važiuojant nuo kalno, turėtumėte šiek tiek pajudėti į priekį.

Važiuojantysis šiek tiek pasilenkia į priekį, o rankos lieka sulenktos ir patogiai remiasi į vairą. Tiesiai leidžiantis laikykite pedalus lygiagrečiai žemei, kad kojomis netyčia neatsitrenktumėte į išsikišusias kliūtis.

Kojos neturėtų būti suglaustos ir įtemptos. Jūsų sąnariai veiks kaip amortizatoriai, kai važiuodami nuo kalno atsitrenksite į kliūtį ar šuolį.

Stabdžių funkcija

dviračio stabdymas

Stabdžių sistemos veikimą reikia patikrinti prieš kiekvieną kelionę. Ypač kai kalbama apie ekstremalų važiavimą. Kai kuriems žmonėms susidaro įspūdis, kad važiuojant nuo kalno nevertėtų įjungti priekinio stabdžio, nes kyla pavojus nukristi nuo dviračio. Iš tiesų, važiuojant nuo kalno reikia stabdyti ir galiniais, ir priekiniais stabdžiais.

Kai leidžiatės nuo kalno, pagrindinis vairuotojo svoris tenka priekiniam ratui. Jei užfiksuosite tik galinį ratą, dviračio negalėsite visiškai sustabdyti, nes jis nesiliečia su žeme. Tokiu atveju geriausia stabdyti priekiniu stabdžiu. Galinis stabdys labiau skirtas važiavimo korekcijai.

Jei norite laiku sustoti nuokalnėje, vadovaukitės šiuo veiksmų planu:

  • Stenkitės perkelti svorio centrą kuo toliau atgal;
  • įjunkite galinį stabdį ir švelniai įjunkite priekinį stabdį;
  • Kai pasieksite optimalų greitį, perkelkite svorio centrą į priešingą pusę ir važiuokite toliau.

Visos šios manipuliacijos turėtų būti automatizuotos. Todėl verta iš anksto pasipraktikuoti ant nedidelės nuokalnės ar net lygaus kelio, kad išmoktumėte tinkamai stabdyti dviratį.

Stabdant pravartu įsiklausyti į galinių ir priekinių ratų „melodiją“. Jei girdite aiškų šnypštimo garsą, ratai yra užblokuoti, t. y. jie nesisuka, o tik slenka ant žemės. Tokiu atveju verta šiek tiek atlaisvinti stabdžius.

Taip pat skaitykite Kaip vežti šunį ant dviračio: geriausi būdai

Posūkis nuo kalno

Nusileisti nuo lygios kalvos nėra sunku, jei žinote, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Sunkiau valdyti dviratį posūkiuose. Štai kaip tai veikia:

  • lenkimo metu atsiremkite į ašį į vidų;
  • laikykite vidinę pėdą ant pedalo aukštyn, kad neatsitrenktumėte į pakibusią žemę;
  • žiūrėkite tiesiai į kelią, bet stebėkite galimas kliūtis.

Svarbiausia dviratininkui nesikoncentruoti į priekyje esančius metrus, o stebėti kelią ir numatyti visas situacijas. Jei jūsų kelyje atsiranda kliūtis (pvz., akmuo ar guzas), turėtumėte pasukti galvą į kelią, o ne žiūrėti į galimą grėsmę. Taip leisdamiesi nuo kalno jausitės užtikrintai ir saugiai.

Trys sudėtingo nuolydžio tipai

Kaip jau minėjome, yra tiesių šlaitų ir nelygių bei vingiuotų šlaitų. Iš viso yra trijų tipų trasos pagal jų sudėtingumą. Aptarkime kiekvieną iš jų išsamiai.

Važiavimas kalnų dviračiais su nedideliu nuolydžiu žemyn

Sulenkite alkūnes ir kelius, bet jų neįtempkite. Perkelkite svorio centrą šiek tiek link galinio rato ir žiūrėkite į 3-5 metrų atstumą, esantį prieš jus. Stabdydami įjunkite priekinius ir galinius stabdžius.

Leistis nuo stačios kalvos dviračiu

Važiavimas dviračiu stačiu šlaitu

Vėl sulenkite alkūnes ir kelius, bet nesuspauskite galūnių. Nuleiskite dubenį beveik iki galinio rato. Akys turi būti nukreiptos tik į priekį, bet ne toliau kaip už 5 metrų, kad būtų galima pastebėti staiga ant kelio atsiradusį medį. Stenkitės važiuoti kuo mažesniu greičiu, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Įjunkite abu stabdžius. Jei ratas pradeda slysti, šiek tiek atleiskite stabdžius ir važiuokite toliau.

Kalnų nusileidimas

Svorio centrą pastatykite į vežimėlio pusę. Sulenkite rankas per alkūnes ir kelius. Laikykite galūnes tvirtai, bet išlikite atsipalaidavę. Akys turi būti nukreiptos į artimiausią 4-6 metrų atstumą priešais jus. Jei įmanoma, akimis reikėtų aprėpti šiek tiek didesnį plotą, kad galėtumėte pastebėti staigias kliūtis kelyje. Važiuodami dideliu greičiu nuo kalno stabdykite tolygiai, bet stipriai.

Taip pat skaitykite Dviračio vežimas tolimojo susisiekimo traukiniu

Patarimai

Pradedantieji ekstremalai pirmiausia turėtų išmokti teorijos, kaip nusileisti nuo stačios kalvos, o tada praktiškai išbandyti savo įgūdžius ant lygaus paviršiaus arba ant kalvų su švelniu nusileidimu. Žinokite, kad jūsų kelyje gali pasitaikyti įvairiausių kliūčių, nebūtinai akmenų ar nelygumų – tai gali būti duobė ar nuvirtęs medis. Jei laiku to nepastebėsite, galite ne tik sugadinti dviratį, bet ir kelias savaites praleisti su gipsu. Beje, visada su savimi turėkite dviračio remonto rinkinį, kad galėtumėte užtaisyti pradurtą padangą. Arba, jei tai pažangesnis variantas, sumontuokite dviračio padangas, atsparias pradūrimui.

dviejų dviratininkų nusileidimas nuo kalno

Patyrę lenktynininkai pateikia šias rekomendacijas:

  1. Stenkitės važiuoti ne vieni, o su bendraminčiais. Sunkiai nukritus gali praversti kito asmens pagalba.
  2. Maršrutai turėtų būti numatyti iš anksto. Vėlgi tam, kad nemalonaus kritimo atveju partneris galėtų padėti jums išlipti iki artimiausio lygaus kelio.
  3. Atminkite, kad kalnuose ne visada galima naudotis mobiliuoju telefonu.
  4. Visada turėkite pirmosios pagalbos rinkinį su visomis reikalingomis priemonėmis ir vaistais.
  5. Niekada nevažiuokite į kalnus be šalmo ir specialios dviratininkams skirtos įrangos.

Kita taisyklė – pagalvokite apie savo gebėjimus. Jei nesijaučiate tvirtai, nulipkite nuo dviračio ir nuvažiuokite nuo stačios kalvos. Jei jūsų įgūdžiai nėra pakankami, pasirinkite lengvesnį kelią. Geriausias ilgis – 10 metrų nuokalnė. Būtinai pasirūpinkite, kad gale būtų lygi vieta, kurioje būtų galima efektyviai ir saugiai stabdyti.

Išvada

Kalnų įkalnė ir kitos ekstremalaus važiavimo dviračiu rūšys yra treniruotų dviratininkų užsiėmimai. Kad galėtų įspūdingai nusileisti nuo stataus kalno, raiteliai turi sunkiai treniruotis. Tai įspūdingas reginys, tačiau turite išmintingai įvertinti savo galimybes. Bet kuriuo atveju, turėdami patikimą kalnų dviratį ir šiek tiek teorijos, prieš pradėdami važiuoti į kalnus, galite pasipraktikuoti ramesnėse trasose.

Patinka šis pranešimas? Dalinkitės su savo draugais:
Parašykite komentarą

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!: