Įkalnė – kaip išmokti, patarimai

Kopimas į kalną (dar vadinamas greituoju kopimu) – tai dviračių sportas, kai dideliu greičiu kopiama į kalną ar įkalnę. Tai viena saugiausių kalnų dviračių sporto šakų, tačiau ji netinka pradedantiesiems, nes norint dalyvauti varžybose reikia didelio fizinio pasirengimo.

Kilmės istorija

Karlas von Drezas

1817 m. vokiečių baronas Carlas von Drezas sukūrė pirmąjį dviračio prototipą. Tai buvo tikras dviratis motoroleris, kurį pats išradėjas vadino „važiuojančia mašina“ – drezina. Jo rėmas, padangos ir vairas buvo pagaminti iš medžio. Vežimėlis buvo valdomas atsispiriant nuo žemės (koja), nes neturėjo pedalų.

Bėgant metams Drezo išradimas tobulėjo: rėmas tapo metalinis, atsirado pedalai, balnelis. Tačiau tik 1884 m. pasirodė transporto priemonė, labiausiai primenanti šiuolaikinius dviračius.

Ir jei pirmieji dviračiai galėjo važiuoti tik lygiais keliais, tai jiems tobulėjant tarp dviratininkų atsirado norinčių įveikti kliūtis ir užkariauti kalnus. Specialiai šiems ekstremaliems dviračiams buvo pradėti „įrenginėti“ amortizatoriai, plataus diapazono pavaros, platūs ratai – taip gimė kalnų dviračiai.

Kalnų dviračių sportas kaip sporto šaka gyvuoja jau 30 metų: 1990 m. įvyko pirmasis pasaulio kalnų dviračių čempionatas. Nuo to laiko kalnų dviračių žygiai vyksta reguliariai.

Įkalnė yra viena iš 10 kalnų dviračių disciplinų. Kalnų įkalnės varžybose naudojamas gruntas arba asfaltas. Startuojama pavieniui arba grupėmis, o trasa visada vedama į kalną. Varžybų organizatoriai nustato trasos sudėtingumą ir ilgį.

Norint dalyvauti „Uphill“, be gero fizinio pasirengimo ir ištvermės, reikia lengvo dviračio (ne daugiau kaip 10 kg) ir neturėti viršsvorio. Siekdami sumažinti įrangos svorį, dalyviai net nedėvi apsauginių priedų. Atsižvelgiant į tai, kad varžybų metu reikės beveik nuolatos minti pedalus, kuo mažiau svorio turėsite vežtis, tuo mažiau pastangų prireiks lipant į kalną.

Ko reikia norint greitai pakilti į kalną

 

Norint varžybose greitai kilti į kalną ir sutaupyti kuo daugiau energijos, reikia praktikuoti tam tikrus laipiojimo elementus:

  1. Kvėpuokite taisyklingai: dviem pedalų apsisukimais (įkvėpkite du apsisukimus ir iškvėpkite kitus du apsisukimus) arba vieno pedalo apsisukimais (pasukite dešinėn – įkvėpėte, pasukite kairėn – iškvėpėte). Svarbu, kad kvėpavimas būtų tolygus.
  2. Sukite pedalus, nespauskite jų. Laikykite kelius arti dviračio rėmo. Galite išmokti sukimo technikos – tam reikia specialių kontaktinių pedalų arba fiksavimo platformų.
  3. Neskubėkite ir nevažiuokite per lėtai, lipkite sklandžiai, nepraraskite greičio.
  4. Atsiremkite į vairą, išlaikydami sėdimąją padėtį.
  5. Sumažinkite pavaras iki 70-90 aps/min.
  6. Laipiokite išilgai – tai padės sumažinti įtampą. Tai gali padidinti laipiojimo spindulį, tačiau sutaupysite daug energijos.
  7. Paskutinius metrus iki finišo linijos galite įveikti stovėdami, kad padidintumėte savo kopimo jėgą, tačiau likusią varžybų dalį likite sėdėdami.
  8. Taip pat galite padidinti savo kopimo jėgą padidindami pavaras.
  9. Padidinkite galinio rato sukibimą naudodami „grip“ gumą.
  10. Nuimkite galinę pakabą ir priekinėje šakėje naudokite amortizatorius.
  11. Įsitikinkite, kad žvaigždutė turi ne mažiau kaip 28 dantis.
  12. Kuo labiau palengvinkite savo dviratį: rinkitės dviratį su lengvesniu aliuminio rėmu, naudokite kuo mažiau įrangos ir numeskite svorio, jei turite antsvorio.

Taip pat skaitykitePump track“ – kas tai yra ir kodėl jis populiarus

 

Rekomendacijos

kalnų dviračių krosas

Atsižvelgiant į tai, kad tai lenktynės į kalną, turėtumėte rinktis specialiai modifikuotą kalnų dviratį – kalnų kroso dviratį. Ratai turėtų būti 26-29 colių skersmens. Sukibimą su kelio danga didinanti guma yra dantyta.

Optimaliausia konstrukcija – kietas dviratis arba dviratis su smūgius amortizuojančia šakute. Pirmoji geriausia važiuojant lygiu paviršiumi – ji greitai perjungia pavaras, nelinksta aktyviai minant pedalus, yra lengvesnė ir pigesnė nei dviašė.

Tačiau jei reikia važiuoti į bekelę, geriau rinktis dviratį su dviem pedalais. Jis neleidžia galiniam ratui prarasti kontakto su kelio paviršiumi, kaip tai atsitiktų su kietuoju dviračiu, jei atsitrenktumėte į menkiausią kliūtį. Dviejų padų ratai padidina greitį sudėtingoje vietovėje ir lengviau įveikia iškilimus bei nelygumus, todėl sutaupysite laiko važiuodami į kalną.

Išvada

Norint pajusti kopimo į kalnus pojūtį, „Uphill“ yra vienas geriausių pasirinkimų. Varžymasis su kitais sportininkais dėl jėgos, ištvermės ir greičio suteikia energijos ir pasitikėjimo savimi. Kad laimėjimas taptų realybe, reguliariai treniruokitės kopti į kalnus dviračiu. Palaipsniui jūsų kūnas prisitaikys prie krūvio, įgysite patirties ir išvystysite savo jojimo stilių šioje sporto šakoje.

Patinka šis pranešimas? Dalinkitės su savo draugais:
Parašykite komentarą

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!: