„Chopper“ dviratis yra bene stilingiausias ir patraukliausias modelis, primenantis motociklą. Šie dviračiai kasdien tampa vis populiaresni, nes atrodo tikrai šauniai. Kai kas gali manyti, kad velocchopper yra tik neseniai atsiradęs modelis, skirtas tiems, kurie mėgsta ir motociklus, ir dviračius vienu metu. Iš tikrųjų taip nėra – „chopper“ motociklai egzistuoja jau seniai.
Bėgant metams jie ne kartą keitėsi ir kasmet užkariavo vis daugiau žmonių širdžių. Kuo skiriasi „chopper“ dviratis nuo standartinio dviračio? Kokios yra tokio dviračio rūšys ir kokie jo privalumai? Sužinokite atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų.
Kaip atsirado dviračiai, kurie atrodo kaip motociklai?
Šeštojo dešimtmečio viduryje du JAV bendrovės „Schwinn“ vadovai nusprendė sukurti dviratį, panašų į čoperį, kuris nenorėtų pernelyg įsibėgėti, o norėtų lėtai riedėti, mėgaudamasis susižavėjusiais ir pavydžiais aplinkinių žvilgsniais. Taip atsirado pirmasis dviračių smulkintuvas.
Tai įvyko 1936 m. Minėtoji bendrovė plačiajai auditorijai pristatė savo naująjį sumanymą – visiškai naują dviračių klasę – kruizerius. Akivaizdu, kad toks transportas ir tada, ir dabar visiškai netinka greitam greitėjimui ir manevrams. Tačiau kūrėjai to ir nesiekė.
Kiek vėliau, 1950 m., kai dviračių kapokštomatizavimas Jungtinėse Valstijose buvo pačiame žydėjime, pasirodė pirmieji dviračių kapoklių modeliai. Jie buvo tokie stilingi ir neįprasti, kad vaikai ėmė modifikuoti savo dviračius, kad jie būtų bent šiek tiek panašūs į motociklus. Vienas „Schwinn“ dizaineris atkreipė dėmesį į žmogaus sukurtus modelius ir suprato, kad pasauliui reikia būtent tokių dviračių. Pirmasis prototipas nesulaukė didelio entuziazmo, tačiau Al Fritzo atkaklumo dėka 1963 m. nuo gamybos linijos nuriedėjo pirmasis „chopper“ motociklas.
Vien tik per pirmuosius kelis mėnesius tūkstančiai žmonių tapo „chopper“ stiliaus dviračių savininkais. Įmonei teko plėsti gamybą ir prasidėjo nauja dviračių pramonės era – stilingų ir charizmatiškų dviračių era. Tačiau tai entuziastų nesustabdė: jie ėmė burtis į dviračių čoperių klubus ir rodyti vieni kitiems savo kūrinius.
Kas yra „chopper“ dviratis: išskirtinės savybės
Jei kalbėtume apie motociklus, tai „chopper“ yra savotiškas savo rūšies mastodontas. Tai galingas dviratis su ilgu rėmu ir priekine šakėmis, skleidžiantis savitą, nepakartojamą garsą. Iš tiesų, kapotinis dviratis vizualiai panašus į motociklą. Žinoma, jis neskleidžia didžiulio triukšmo, tačiau turi tą patį rėmą ir priekinę šakę.
„Taigi, – klausiate, – ar tuo skirtumai baigiasi?“ Tiesą sakant, taip. Skiriamieji „chopper“ motociklo bruožai – tai neįprasta motociklo konstrukcija. Tačiau kokios ypatingos jos yra!
Pirma, pasikeitusi rėmo geometrija – net žmogus, niekada nesėdėjęs ant dviračio, ją atpažįsta iš tūkstančio. Neįmanoma nepastebėti žemos sėdynės ir jos sąlygojamos piloto sėdynės. Teigiama, kad tokiu kampu keičiasi pėsčiųjų, kitų dviratininkų ir visos situacijos kelyje suvokimas.
Antra, dėl pakeistos dviračio konstrukcijos atsirado tam tikrų jo valdymo ypatumų. Pavyzdžiui, vežimėlis ir balnelis įrengti taip, kad dviratininkas pedalus mintų atpalaiduotomis kojomis. Jei yra ir atlošas, tai yra komforto apoteozė. Lengva įveikti didelius atstumus ir nepavargti.
Paprastai chopper stiliaus dviračiai yra su plataus profilio padangomis. Taigi net ir šiek tiek lanksti šakutė apsaugo nuo didelės vibracijos.
Net iš pirmo žvilgsnio galima pastebėti, kad „chopper“ yra daug sunkesnis už standartinį dviratį. Kita vertus, jis geriau važiuoja. Jei norite, visada galite keisti dviračio koncepciją – juk niekas neatšaukia tiuningo. Pavyzdžiui, dėl aukštai esančio veidrodėlio galima saugiai važiuoti miesto keliais ir greitkeliais.
Žinoma, nenorite su tokiu dviračiu kaip „Sputnik“ važiuoti į mišką, žvyrkelį ar kitą nelygų reljefą. Turite suprasti, kad jis sukurtas važiuoti lygiame kelyje kaip dviratis: tik ant lygaus asfalto galima suprasti, kodėl kai kurie dviratininkai važinėja tik jais.
Dabar antrą kartą pažvelkite į jo privalumus ir trūkumus, kad paaiškintumėte, kodėl jis toks populiarus tarp dviratininkų.
privalumai ir trūkumai
Pradėkime nuo malonaus, t. y. nuo akivaizdžių šio modelio privalumų. Reikia pasakyti, kad jų yra ne taip jau mažai:
- Originali išvaizda.
- Patogi sėdėsena vairuotojui, kuris važiuodamas gali visiškai atlošti nugarą (ant dviračio, esančio po „chopper“, neįmanoma važiuoti pusiau sulenktoje padėtyje).
- Platus padangos profilis, kuris amortizuoja smūgius važiuojant nelygiu paviršiumi.
- Lengvas valdymas ir priežiūra.
- Galimybė pritaikyti dviratį pagal asmeninius pageidavimus.
Žinoma, tai turi ir trūkumų. Pakeista dviračio geometrija turėjo keletą trūkumų. Kalbėjomės apie tai, kad dviratis tinka neskubiam, pamatuotam važiavimui lygiu paviršiumi. Trumpai tariant, malūnsparnis nėra toks manevringas kaip kalnų dviratis. Be to, jis ne taip gerai įsibėgėja, todėl apie greitą važiavimą su vėju ausyse negali būti nė kalbos. Dar vienas sraigtasparnio trūkumas yra tas, kad juo sunku važiuoti į kalnus.
Dviračių kapoklių veislės
Klasikine dviračių kapoklės prasme – vienas su rėmu. Kai kurie dviračiai yra apkrauti įvairiausiais įtaisais – nuo vairo iki padangų. Motociklų pasaulyje ir dviračių pramonėje „chopper“ nėra tik kažkas, kas atrodo kaip „chopper“. Jis taip pat dažnai vadinamas „rasta dviračiu“. Kita vertus, patyrę dviratininkai žino, kaip juos atskirti:
- Sraigtasparnis. Populiari veislė, turinti panašių dizaino elementų kaip ir panašios klasės motociklas (pailgas rėmas, skirtingo storio vamzdžiai, aukštai įstatytas vairas ir pailginta šakė).
- Kreiseris. Patogus važiavimo mieste modelis. Turi neįprastą rėmelį, pagamintą 50-ųjų metų stiliumi. Šie dviračiai dar vadinami paplūdimio dviračiais.
- Lowrider. Ėjimo klasės dviratis. Labiausiai intriguojantys elementai – išlenktas vairas, daug chromo ir susukto plieno detalių. Tai dviratis, kuris išsiskiria iš minios. Pagrindinis trūkumas – sudėtingas valdymas ir mažas greitis.
- Individualūs dviračiai (cusom-bikes). Pagal užsakymą pagaminti modeliai. Iš esmės tai rankomis pagamintas dviračių kapoklė. Bet kaip jis gaminamas? Modeliai išsiskiria dekoratyviniais ir funkciniais elementais.
- Triračiai sraigtasparniai. Tokie modeliai labai paklausūs tarp paauglių ir vaikų. Reikėtų pasakyti, kad suaugusieji neatsisakys jais pasivažinėti. Šis modelis pasižymi didesniu stabilumu ir galimybe vežti bagažą.
Be to, klasikiniuose „chopper“ motocikluose galima įrengti elektros variklį, o tai atveria daugybę galimybių ir perspektyvų.
Išvada
„Chopper“ motociklais reikia mėgautis. Tai modeliai, kuriais norisi važiuoti lėtai, medituojant apie gyvenimo prasmę ir mėgaujantis aplinkos grožiu. Tai toks dviratis, kurį norisi nuolat demonstruoti, grožėtis, puošti ir tobulinti. Ar dabar suprantate, kad sraigtasparniai skirti ypatingos kategorijos vairuotojams?
