Fatbike – kas tai yra, kam jis reikalingas, kaip jį pasirinkti

„Neišradinėkite dviračio iš naujo“. Taip sakoma, kai bandoma patobulinti tai, ko, atrodo, nereikia tobulinti. Nepaisant to, atsiranda naujų dviračių ir yra jų paklausa. „Fatbike“ prototipas buvo sukurtas 1930 m. – inžinieriai norėjo atnaujinti įprasto dviračio dizainą. Kyla gana logiškas klausimas: kam dviračiui reikalingi stori ratai? Tai paprasta – plukdyti per purų sniegą ir įveikti smėlio kopas. Šiandien kalbėsime apie vieną iš neįprastiausių serijinių dviračių tipų – Fatbike.

Kas yra storas dviratis?

Fatbike reiškia „storas dviratis“. Iš tikrųjų jis nėra toks storas, tačiau ratai iš karto krinta į akis dėl savo išskirtinio dydžio. Padangos yra 3,8 colio storio ir storesnės. Dėl mažo slėgio padangose „Fatbike“ važiuos ten, kur įprasto dviračio ratas nevažiuos. Ratai svėrė apie 6 kg, todėl bendras dviračio svoris padidėjo iki 15-17 kg. Atrodytų, kad tai nėra labai geras dalykas, ir daugelis žmonių klausia, kam jums reikalingas storas dviratis? Patirtis rodo, kad yra daug žmonių, norinčių įsigyti būtent storą dviratį, o modelių su storais ratais paklausa nemažėja.

Pirmiausia storasvoriai dviračiai pasižymi geromis važiavimo bekele savybėmis. Purus sniegas, aukšta žolė, gilus smėlis, durpės – retais atvejais įprastas dviratis ant tokio paviršiaus važiuoja greitai, o to negalima pasakyti apie „riebų“ dviratį. Naudojant padangas slėgis jose svyruoja nuo 0,2 iki 2 atm. Padangų plotis svyruoja nuo 3,5 iki 4,8 colio, o ratlankių plotis – nuo 65 iki 100 mm. Mažas slėgis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, kad „Fatbike“ būtų labai lengvai valdomas. Taigi, kas smagaus važiuoti riebiu dviračiu?

Iš tikrųjų tokie modeliai egzistuoja jau seniai, o jų prototipas pirmą kartą pasirodė dar 1930-aisiais. Tačiau dabar rinkodaros specialistai pastebi didėjančią dviračių su storais ratais paklausą. „Fatbike“ – tai transporto priemonė, kuri beveik idealiai tinka važiuoti krosą. Tokių modelių savininkams atsiveria įvairiapusės galimybės ir nauji keliai. Bene didžiausias „Fatbike“ privalumas – galimybė važiuoti slidėmis šviežiai iškritusiu sniegu.

Kilmės istorija

Žodis fatbike pirmą kartą buvo paminėtas 1932 m. amerikiečių žurnale „Strange but True“. Straipsnyje rašoma, kad vienas gudruolis išrado dviratį su storomis padangomis. Tuo metu daugelis šią žinią priėmė su humoru ir nežiūrėjo į ją rimtai. Tačiau 9-ajame dešimtmetyje Markas Grunwaldas, išradėjas iš Aliaskos, pristatė visavertį dviratį „Fatbike“ su 3 colių padangomis, ištemptomis ant standartinio ratlankio. Išradėjas norėjo, kad dviračiu būtų galima važiuoti purvinu sniegu, žole, smėliu ir kitais neįprastais paviršiais ištisus metus.

Pirmasis serijinės gamybos dviratis „Fatbike“ buvo legendinis dviratis „Surly Pugsley“, sukėlęs revoliuciją dviračių pasaulyje. Šiandien siūloma daugybė modelių su storomis padangomis, kurios tiks net išrankiausiems vairuotojams.

Dizainas ir svarbiausi akcentai

Kokia yra riesto dviračio prasmė ir kokie yra pagrindiniai jo išskirtiniai bruožai? Akivaizdu, kad pirmoji ir svarbiausia savybė yra ratai. Storos, mėsingos padangos užtikrina gerą dviračio komfortą. Tačiau padangos nėra svarbiausias dalykas. Mažas slėgis padeda išlaikyti riebalus ant minkštų paviršių ir išvengti pradūrimų.

Tačiau storos padangos taip pat yra didžiausias dviračio trūkumas. Gravitacija yra negailestinga jėga, todėl stori ratai nenumaldomai traukia į žemę dvigubai didesne jėga. Tačiau šį dalyką galima apeiti išgręžus daug skylių ratlankyje, kaip tai daro daugelis „storų“ savininkų ir net gamintojų.

Daugeliui kyla klausimas, kas geriau: storas dviratis ar kalnų dviratis? Niekas negali pateikti vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą. Turite atsižvelgti į važiavimo ypatumus ir kiekvieno keleivio individualius pageidavimus. Tačiau jei suprantate dizaino ypatybes, galite padaryti daugiau ar mažiau aiškias išvadas ir priimti sprendimą.

Taip, stori dviračiai yra daug sunkesni, tačiau tai kompensuoja kelios konstrukcinės savybės. Paprastai jie turi priekinę šakę su amortizatoriumi, tačiau ji nėra būtina, nes važiavimas toks sklandus, kad net brangus dvivietis su kokybiška pakaba būtų taburetė, palyginti su sofą primenančia mirties šakėmis. Daugumai vairuotojų tai yra kur kas svarbiau nei „Fatbike“ visureigio galimybės. Skirtumas ypač pastebimas važiuojant žvyrkeliais. Dar vienas dalykas, dėl kurio „Fatbike“ dviračiai skiriasi, yra tai, kad sunkiasvoriai dviračiai turi diskinius stabdžius.

Fatbike tipai

Šiuo metu neįmanoma vienareikšmiškai klasifikuoti fatbike, nes gamintojai nuolat tobulina savo gaminius, atnaujina dviračių dizainą, prideda naujų elementų ir t. t. Vis dėlto yra keletas kategorijų ir grupių. Visų pirma, visi storuliai skirstomi į dvi dideles grupes:

1. Poslinkis.
2. Poslinkis.

Kalbant apie kategorijas. Klasifikuojama pagal konstrukcines savybes:

• Vieno greičio. Paprasčiausias storasvorio dviračio modelis su standžia šakute ir be greičio variacijų.
• Klasikinis. Įprastinė arba planetinė stebulė, keli greičio režimai, kompensacinė arba poslinkinė konstrukcija.
• Elektra. Neblogas variantas mieste, ypač jei tai yra mini storas su sumažinto skersmens ratais. Jei variklis išsikrauna, judėjimą galima tęsti raumenų jėga.
• Sulankstymas. Kompaktiškas, praktiškas ir paprastas naudoti modelis. Jį galima lengvai sulankstyti, todėl labai patogu laikyti ir transportuoti. Optimalus pasirinkimas žavioms dviratininkėms.
• Dviguba pakaba. Dviguba pakaba – puiki galimybė važiuoti bekele. Tai pagerina valdymą, ypač ant lipnios dangos.
• Visų varančiųjų ratų pavara. Visų varančiųjų ratų pavara atveria naujas galimybes ir padidina ir taip gerą judrumą bekelėje.
• Triračiai. Triračiai dažniausiai yra elektriniai ir laikomi krovinine įprastinių dviračių „Fatbike“ versija. Jų gale įrengta didelė bagažinė. Taip pat yra modelių su priekine ratų pora.

Žinoma, yra ir pritaikytų „Fatbike“ modelių. Dažniausiai jos pritaikomos pagal individualius pageidavimus. Iš esmės „Fatbike“ yra visureigis dviračių pasaulyje. Tačiau ar tai yra taip gerai ir kodėl tokie modeliai turi kritikų? Atidžiau apžvelkime „Fatbike“ privalumus ir trūkumus.

Privalumai ir trūkumai

Tokių modelių privalumų tikrai daug. Tarp jų verta paminėti akivaizdžiausius:

• Universalumas. Riestais dviračiais galima laisvai važinėti ir vasarą, ir žiemą. Purus sniegas leidžia išbandyti ir įvertinti dviračio galimybes.
• Originali išvaizda. Neliksite nepastebėti važiuodami „Fatbike“ dviračiu. Stilinga išorė traukia akį, todėl jūsų dviratis tikrai bus dėmesio centre teminiuose renginiuose.
• Ir mobilumas visureigiais. „Fatbike“ puikiai tinka važiuoti apaugusiomis pievomis, pelkėta žeme, judriu smėliu ir purvinu sniegu. Lengvai valdomas žvyrkeliuose dėl jo turėjimo džiaugsmo.
• Lengva tvarkyti. Dauguma storųjų dviračių turi universalią stebulę, kurią galima keisti ir kuri puikiai tinka ilgiems atstumams įveikti.
• Valdymo galimybės. Galbūt storasvoriai dviračiai nėra tokie manevringi kaip miesto ar kalnų dviračiai, tačiau jie reaguoja greitai ir niekada nepraranda sukibimo net ekstremaliausiose situacijose.
• Krovumas. Dauguma modelių turi papildomą bagažo skyrių. Čia reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kiek svorio gali vežti „Fatbike“ dviratis. Gamintojai tikina, kad geras dviratis „Fatbike“ gali išlaikyti šiek tiek daugiau nei 100 kg sveriantį dviratininką.

Kai kas gali manyti, kad storas dviratis yra skirtas važiuoti smėliu ir purvinais paviršiais, o dėl mažo slėgio padangose neįmanoma pasiekti tinkamo greičio greitkelyje. Ne taip – užtenka poros pompų, ir jūsų storas dviratis gali laisvai važiuoti asfaltu. Akivaizdu, kad fatbike turi savų trūkumų, kurie neleidžia jam pelnyti visų meilės. Apie juos dabar ir pakalbėsime:

• Didelė kaina. Kinų modeliai yra šiek tiek pigesni, tačiau ten ir kokybė yra tinkama. Vietinių arba amerikietiškų modelių kaina prasideda nuo 40 000 rublių.
• Svoris. Tai labai didelis trūkumas, kurį lemia modelio konstrukcijos ypatybės. Didžiausias storas dviratis gali sverti daugiau nei 20 kg.
• Brangiai kainuojanti priežiūra. Sunkiasvorio sunkvežimio remontas ir priežiūra kainuoja. Nesvarbu, kaip tai supjaustytumėte, bet kiniškos eksploatacinės medžiagos ir komponentai nėra geriausias pasirinkimas. O originalių dalių kaina dažnai neįkandama vidutiniam dviratininkui.

Į medaus statinę galime įpilti dar keletą deguto šlakelių. Mechanikai tvirtina, kad išlaikyti „Fatbike“ nėra pigu. Viena vertus, pats važinėjimas žiemą nėra skirtas plačiajai visuomenei. Todėl prižiūrint dviratį reikia naudoti kokybiškas ir originalias atsargines dalis. Trečia, norėdami mėgautis važiavimu „Fatbike“, turite išmokti važiuoti ir priprasti prie ypatingo važiavimo stiliaus. Tačiau tai daugiau nei verta, jei galite važiuoti beveik bet kokio tipo danga.

Kas geriau: storas dviratis ar kalnų dviratis?

Iš pirmo žvilgsnio galite pamanyti, kad vienintelis skirtumas tarp riesto ir kalnų dviračio yra ratų dydis ir išvaizda. Tačiau taip nėra. Kad gautumėte kokybinį vaizdą, pakanka palyginti dviejų rūšių dviračius pagal pagrindinius požymius:

• Perimamumas. Net ir su žieminėmis padangomis kalnų dviračiu nepavyks įveikti visų takų. Dėl plačių ratų ir padangų, kurių slėgis gali būti minimalus, „Fatbike“ lengvai įveikia beveik bet kokią vietovę. Storos, mėsingos padangos apsaugo važiuoklę nuo pradūrimų.
• Svoris. „Alpine“ modeliai turi didelį pranašumą. Vien tik „Fatbike“ ratai sveria 6-8 kg, o tai reiškia, kad visa transporto priemonė gali sverti iki 20 kg. Tuo tarpu kalnų modeliai gali sverti tik 10 kg.
• Minkštinimas. Neatnaujinus ir neįdiegus amortizuojančios šakės, kalnų dviratis važiuoja daug sunkiau ir dažnai vibruoja ant nelygaus reljefo. Net be amortizacijos „Fatbike“ yra minkštas ir labai lygus.
• Dizainas ir išvaizda. Kaip sakoma, kiekvienam skoniui ir spalvai tinka skirtingi flomasteriai. Taip pat ir su dviračiais. Vieniems patinka netradicinio dizaino „fatbike“, kitiems – erdvūs kalnų dviračiai.
• Greičio įvertinimai. Jei mėgstate greitą važiavimą, kalnų dviračių sportas yra jūsų istorija. Dėl savo lėtumo storas dviratis nesiekia didelio greičio, kaip turėtų būti visureigiams.
• Techninė priežiūra ir remontas. „Fatbike“ dviračiai jų savininkams kainuoja brangiau nei įprasti kalnų modeliai. Pirma, nelengva rasti kokybiškų atsarginių dalių. Antra, jie kainuoja daug daugiau.
• Atlikti triukus. Dviratį „Fatbike“ galima naudoti ne tik ekstremaliai. Taip, jis lengvai įveikia kliūtis ir sklandžiai važiuoja nelygiu paviršiumi, tačiau juo beveik neįmanoma šokinėti ir atlikti jokių triukų.

Jei lyginsime pagal taškus, pliusų ir minusų skaičius bus maždaug vienodas. Todėl neįmanoma konkrečiai pasakyti, kuris dviratis geresnis – storas ar kalnų dviratis. „Fatbike“ dviračiai buvo specialiai sukurti važiuoti puriu ir greitai smėlėtu paviršiumi, todėl jų nereikėtų laikyti alternatyva kalnų dviračiams. Tačiau storasvoriai dviračiai turi silpnųjų pusių, visų pirma dėl dviračio svorio ir finansinių išlaidų.

Kaip pasirinkti dviratį fatbike

Anksčiau ar vėliau dviratininkas, nusprendęs pereiti prie sunkiasvorio dviračio, susidurs su keliais klausimais. Kurį dviratį turėčiau pasirinkti? Į kokias savybes turėtumėte atsižvelgti rinkdamiesi dviratį? Į kokius dalykus turite atkreipti dėmesį? Net ir patyrę dviratininkai gali rinktis, todėl verta atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti norint priimti sprendimą:

1. Greičio įvertinimai. Didžiausią Fatbike greitį lemia kelio dangos tipas. Mechaniškai varomi modeliai lygiu paviršiumi gali išvystyti iki 30 km/val. greitį. Modeliai su elektriniu varikliu gali pasiekti iki 40 km/val. greitį.
2. Dviračio aukštis. Dviratininkams, kurių ūgis 165-178 cm, tinka 18 colių rėmas. Visi kiti turėtų atkreipti dėmesį į 20 colių modelius. Atstumas nuo kirkšnies iki balnelio turi būti ne mažesnis kaip 10 cm.
3. Stabdžių sistema. Jei ieškote dviračio ilgoms kelionėms, verta rinktis dviratį su hidrauliniais stabdžiais. Jei dažnai važinėjate purve, verta rinktis mechaninę stabdžių sistemą, kad mažiau dėvėtųsi trinkelės.

Kalbant apie gamintoją, patyrę dviratininkai rekomenduoja atkreipti dėmesį į amerikietiškus modelius, kurie pasižymi geromis charakteristikomis, puikiu veikimu ir gerais techniniais rodikliais.

Ar turėčiau pirkti storąjį dviratį?

Šį klausimą sau turėtų užduoti kiekvienas dviratininkas, kuriam kada nors teko patirti nemažai nepatogumų bandant važiuoti kalnų dviračiu per judrų smėlį ar aukštą žolę. Žinoma, „Fatbike“ suteikia daugybę galimybių keliauti bet kokiu reljefu. Tačiau reikia atsižvelgti į didelį dviračio svorį ir greičio parametrus. Jei vertinate dvirates transporto priemones dėl galimybės greitai važiuoti asfaltu, „Fatbike“ tikrai nėra jūsų istorija.

Kodėl verta rinktis storąjį dviratį? Jis važiuoja ten, kur įprastas kalnų dviratis nevažiuoja. Taigi, jei dažniau važinėjate bekele, atsakymas akivaizdus. Plačiai paplitusi nuomonė, kad stori dviračiai geriau tinka aukštiems žmonėms. Taip nėra: jei pritaikysite dviratį savo ūgiui, net žemesnio ūgio dviratininkai galės važiuoti sunkesniais dviračiais.

Geriausi gamintojai

Jau kalbėjome apie tai, kad turėtumėte rinktis sunkiasvorę iš įvairių patikimų ir gerą vardą turinčių gamintojų. Kai galvojate apie tai, kurios kompanijos dviratis yra geriausias, šiame segmente neabejotinai pirmauja amerikiečių kompanijų gaminiai. Todėl sudarėme geriausių dviračių su riebalais gamintojų reitingą:

• „Surly“ dviračiai. Tai pirmojo masiškai gaminamo riestaračio gamintojas. Bendrovė veikia nuo 1998 m., jos būstinė yra JAV, o gamyba vykdoma Taivane. Įmonė laikoma pripažintu autoritetu savo srityje ir rimtai žiūri į savo misiją. Modelių gamoje yra 3 dviračiai, kurie verti ypatingo dėmesio:
  • Pugsly;
  • Trečiadienis;
  • Ledų sunkvežimis.
• Meilės laisvė. Kinijos prekės ženklas, kuriam pavyko išpopuliarėti už Dangaus imperijos ribų. Rusijos dviratininkai įvertino bendrovę už lojalią pardavimo politiką, o jos dviračiai yra neblogai įrengti. Visi modeliai turi patvarius aliuminio lydinio rėmus ir ergonomiškas sėdynes. Svarbiausi dalykai:
  • ATV4.20.4;
  • GA1.
• „Land Rover“. Įmonė jau kelis dešimtmečius sėkmingai gamina dviračius „fatbike“ prieinamų kainų segmente. Tarp geriausių modelių yra „White Bafang 750W“ su elektriniu varikliu ir „Land Rover Khaki“, kuris yra biudžetinis kitų gamintojų geriausių versijų analogas.
• Benshi. Dar vienas Kinijos gamintojas, kuris gal ir neturi geriausių modelių, tačiau turi nebrangių ir padoriomis savybėmis pasižyminčių dviračių „Fatbike“. Bendrovės gaminiai atitinka mėgėjų segmento reikalavimus, todėl juos galima laikyti tinkamais modeliais tiems, kurie tik pradeda pažintį su bekelės pasauliu.

Tarp kitų gamintojų verta paminėti Kinijos bendrovę „Retava“ – gamintojas gamina ne tik storus dviračius, bet ir sportinius modelius, kurie išsiskiria didele eksterjero įvairove.

„Forward“ yra Rusijos gamintojas, turintis „Bizon“ produktų liniją, kuriai atstovauja „Fatbikes“.

Išvada

Dviračiai su galingais ratais naudojami važiuoti atviro bekelės sąlygomis. Kai įprastas kalnų dviratis nepadės, storas dviratis užtikrintai ir švelniai įveiks bet kokią kliūtį. Taigi ar verta įsigyti storąjį dviratį? Patyrę motociklininkai, kurie mieliau važinėja krosą, sako, kad taip ir turėtumėte daryti, nes jis švelniai ir sklandžiai įveikia smėlį, žvyrą ir kitus nelygumus. Žinoma, šios kategorijos dviračiai turi trūkumų ir akivaizdžių trūkumų. Tačiau tarp dviratininkų yra tokių, kurie mieliau užkariauja naujus maršrutus su savo „riebiu“ draugu.