Benzinu varomas dviratis – funkcijos ir patarimai

Dviratis buvo išrastas XIX a. viduryje. Jis pradėtas aktyviai naudoti maždaug septintojo dešimtmečio viduryje, kai žmonėms reikėjo įveikti didelius atstumus. Maždaug tuo pačiu metu šalies dizaineriai platesnei auditorijai pristatė benzinu varomą dviratį. Pagal sovietų dizainą buvo siekiama kuo labiau palengvinti dviratį transportą.

Sovietų Sąjungoje tokie dviračiai buvo vadinami „puodais“, todėl buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai turėtų būti su jais susipažinę. SSRS era baigėsi, o kartu su ja nutrūko ir benzinu varomų dviračių variklių gamyba. Rinką užplūdo pigūs importuojami dvitakčiai varikliai iš Kinijos, kurie ir šiandien tebėra rinkos lyderiai.

Kilmės istorija

Pirmą kartą Krasnyj Oktiabrų gamykloje buvo pagamintas benzininis dviračio variklis. Būtent ten buvo pradėta masiniam vartotojui skirta didelio masto gamyba. Gamykla pagamino dešimtis milijonų „D“ kategorijos benzininių variklių, kurie leido pasiekti tuo metu ir atitinkamam transportui rekordinį 80 km/h greitį. Be to, DOSAAF reguliariai rengė benzinu varomų dviračių varžybas. Žinoma, toks dviratis jo savininkui atvėrė dideles galimybes: dviratis su benzininiu varikliu nebūtų patekęs ant įprasto dviračio.

Ši naujovė patiko dviratininkams ir netrukus vadinamieji velomopedai tapo įprasti. Jais buvo patogu vykti į žvejybą, į kaimą, grybauti – puikūs visureigiai, kurie buvo naudingi sovietų piliečiams. Ilgainiui prancūzai prisijungė prie sovietinės dviračių variklių gamybos ir pradėjo gaminti „MotoBekan“ prekės ženklo variklius.

Šiandien geriausiai žinomas ir paklausiausias benzininių dviračių gamintojas yra Kinijos gamykla „Forester“. Įmonė gamina dviračius su iki 4,5 arklio galių varikliais. Reikėtų pasakyti, kad kinų meistrų produkcija yra gana prieinamos kainos segmente – naują dviratį galima įsigyti už 30-35 tūkst. rublių.

Dviračių su benzininiu varikliu savybės

Tiesą sakant, tai savotiška motorolerio ir įprasto dviračio alternatyva. Prie transporto priemonės rėmo tvirtinamas variklis – dažniausiai tai 1 arklio galios dvitaktis variklis. Galia gali būti didesnė, bet ne daugiau kaip 4,5 AG Vidaus degimo kameros tūris yra 45-50 cm kubinių, o tai neleidžia motociklų priskirti motociklų kategorijai.

Akivaizdu, kad ant dviračio rėmo sumontuotas ne tik variklis. Konstrukciją sudaro duslintuvas, benzino bakas, pavarų dėžė, sankabos svirtis ir droselio svirtis. Dviračio degalų bake telpa apie 1,5 litro benzino. „Jis sunaudoja nedaug – apie 2 litrus 100 kilometrų. Prieš naudojimą degalai praskiedžiami variklio alyva, kurios kiekis tiesiogiai priklauso nuo variklio „stažo“.

Variklis ant dviračio rėmo gali būti išdėstytas įvairiai. Pavyzdžiui, senesniuose modeliuose buvo išgręžtas vamzdis, todėl variklio vieta buvo nepatogi. Šiuolaikiniai modeliai turi specialų laikiklį, kuris leidžia montuoti variklį nepažeidžiant dviračio vientisumo. Šiuo atveju maitinimo bloko įrengimas netrukdo dviratininkui ir nereikia keisti dviračio konstrukcijos. Kai kuriuose motocikluose variklis yra ant vieno iš ratų.

Beje, kai kurie dviratininkai lengvai patobulina savo geležinius žirgus, įrengdami savo variklius. Ypač tokius galingus variklius, kaip „Spring-20“ arba „Friction“, lengva įdiegti net į triračius dviračius, skirtus pagyvenusiems žmonėms.

Svarbi šių dviračių ypatybė yra ta, kad galite važiuoti net neįjungę variklio – tiesiog minti pedalus, kaip įprasta. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai reikia pagalbos. Pavyzdžiui, važiuojant į kalną reikia daug pagalbos iš kelių arklių.

Tipai

Pateikta motociklų klasifikacija sudaryta atsižvelgiant į transporto priemonės variklio ir sankabos tipą. Čia reikia atsižvelgti į du parametrus:

1. Šiuolaikiniuose modeliuose montuojami dvitakčiai arba keturtakčiai varikliai. Pirmieji yra ekonomiški, negausūs ir nebrangūs – tinkami neskubiems pasivažinėjimams palyginti lygiu paviršiumi. Keturtakčiai varikliai yra galingesni, todėl gali pasiekti didesnį greitį, tačiau sunaudoja palyginti nedaug degalų.
2. Sukimo momento perdavimo ratui būdas ir variklio išdėstymas yra antrasis kriterijus.

Pagal sukimo momento perdavimo ratui būdą motociklai būna dviejų rūšių:

• Modeliai su diskinės sankabos varikliu. Variklis yra virš pedalų vežimėlio rėmo šakėje, grandine sujungtas su galine žvaigždute. Sankabos rankena yra ant vairo kairėje pusėje. Šiuos modelius galima užvesti su vilkiku, tačiau jiems reikia papildomos įrangos (degalų bako, sankabos rankenos ir skydo).
• Modeliai su išcentrine sankaba. Šio tipo variklis yra monoblokas, kurį sudaro degalų bakas, duslintuvas, sankaba ir paleidimo mechanizmas. Nepaisant didelio sudėtingų komponentų skaičiaus, konstrukcija išlieka kompaktiška ir lengva. Dėl išcentrinės sankabos variklis užvedamas patraukus droselio rankeną. Norint sustabdyti motociklą, variklį galima sustabdyti droselio svirtimi. Sankabos svirtis nenaudojama. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tai, kad jį lengva manevruoti. Kalbant apie trūkumus – didelis triukšmo lygis.

Pastaruosius dalykus verta aptarti atskirai. Kai kurie žmonės nemato didelių dviračio su benzininiu varikliu privalumų. Kiti jau seniai įvertino jų savybes ir mielai važinėja.

Privalumai ir trūkumai

Ginčai dėl galimybės įrengti benzininį variklį dviračiuose nesiliauja iki šiol. Kai kuriems ši technologija patinka, nes ji reikalauja minimalių pastangų, o į kalną įvažiuoti lengviau ir greičiau. Kiti geri dalykai:

• Nereikia visą laiką minti pedalų. Variklis užtikrina gerą sukibimą su beveik bet kokiu paviršiumi.
• Jei laikomasi gamintojo rekomendacijų ir transporto priemonė tinkamai prižiūrima, ji gali tarnauti labai ilgai. Benzininio variklio tarnavimo laikas yra ne trumpesnis kaip 10 metų.
• Mechanika yra paprasta. Variklis yra dvitaktis, todėl jį lengva kapitališkai remontuoti, valyti ir prireikus pakeisti. Net ir nepatyręs asmuo, kuris niekada anksčiau nėra dirbęs su jėgos agregatu, gali išspręsti problemą.
• Mažos sąnaudos. Kadangi dauguma variklių yra nepakankamai galingi, jie sunaudoja tik 2 000 ml degalų 100 km.
• Kai kuriuose modeliuose įrengta transmisija. Dėl šios savybės išvažiuojant galima pasiekti dar didesnį greitį ir nereikia jokių dizaino metamorfozių.
• Galite važiuoti toliau, net jei kelyje pritrūktų benzino ar sugestų variklis – niekas netrukdo minti pedalų ir važiuoti kaip su įprastu dviračiu.
• Yra papildomų funkcijų. Paprastai šiuolaikiniuose dviračiuose su benzininiais varikliais įrengiamas kintamosios srovės generatorius, kuris įjungia galinius ir priekinius žibintus. Juose taip pat įrengtas spidometras, sparnų komplektas ir kiti priedai.
• Mažas svoris. Dviračio su benzininiu varikliu sausas svoris vidutiniškai yra apie 30 kg.

Atrodytų, kad geresnės technologijos rasti neįmanoma, tačiau nėra jokio būdo ją apeiti. Tokie dviračiai turi nemažai trūkumų. Jų nedaug, bet jų neįmanoma nepastebėti:

• Įprastos transmisijos nebuvimas. Tai ypač jaučiama, kai reikia išjungti variklį ir pasukti pedalus tradiciniu būdu.
• Triukšmas. Jei mėgstate ramiai važiuoti duobėtais miško keliais, mėgautis miško garsais ir paukščių čiulbėjimu, su benzininiu varikliu tokios galimybės nebeturėsite.
• Jokio fizinio krūvio. Galimybė pasukti akceleratoriaus pedalą ir lėkti tolyn yra labai patraukli. Nereikia įsitempti, sukti pedalų, kontroliuoti kvėpavimo ir jausti malonaus kojų nuovargio. Čia daug kas priklauso nuo vairuotojo sąžinės: kartkartėmis galima išjungti variklį lygiame kelyje ir suteikti organizmui fizinį krūvį, kad išlaikytų tonusą.

Ir bene svarbiausias ir reikšmingiausias trūkumas, kurio negalima nepastebėti, yra tas, kad anksčiau ekologiškas transportas tampa tuo pačiu kenksmingų išmetamųjų ir toksinių dujų šaltiniu.

Patarimai dėl pasirinkimo

Taigi, jei nusprendėte pirkti dviratį, reikia atsižvelgti į keletą svarbių dalykų:

1. Transmisija. Dauguma mopedų turi įprastines pastovias pavaras, o tai reiškia, kad negalima keisti greičio naudojant tą pačią variklio galią. Taigi, jei planuojate važiuoti ilgus atstumus, verta rinktis modelį su transmisija.
2. Ratų skersmuo. Optimalus dydis – 26 coliai. Tokie ratai užtikrina gerą pravažumą. Be to, nesunku rasti atsarginių dalių.
3. Pavarų dėžė. Labiausiai pageidaujamas modelis yra redukcinė pavara, kurios pakankamas santykis yra 5:1. Tai patikimiausias ir patogiausias mechanizmas.
4. Variklis. Renkantis reikėtų vadovautis gerai žinomų prekių ženklų, kurie sugebėjo užsitarnauti gerą reputaciją, gaminiais. Jei pasirinksite biudžetinį kinų modelį, išbandykite variklį, leisdami jam dirbti tuščiąja eiga. Jei nepastebite jokių degalų dėmių ar nuotėkių, variklis yra gerai sukonstruotas.

Dviračių su benzininiu varikliu kaina svyruoja nuo 15 iki 40 tūkst. rublių. Pavyzdžiui, dviratis „Forester GMG“ (galima įsigyti su vieno cilindro variklio modifikacijomis F50 ir F80) su sausos trinties sankaba, apsauginiu dangteliu ir 4 litrų talpos degalų baku kainuos apie 32 tūkst. Tačiau toks pat modelis iš rankų kainuos daug pigiau.

Išvada

Benzininiam varikliui reikia reguliariai skirti dėmesio ir tinkamai jį prižiūrėti. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas sudėtingas mechanizmas. Verta paminėti, kad prie dviračio galima pritvirtinti ir kitų tipų jėgos agregatus – elektrinius ir dujinius variklius.

Dviračiai su varikliu yra patogi transporto priemonė, kuria galima įveikti didelius atstumus su minimaliu fiziniu krūviu. Atkreipkite dėmesį, kad tokią mašiną reikia užregistruoti atitinkamose institucijose ir turėti vairuotojo pažymėjimą.